·
I skyrius. DIRVOŽEMIO RŪGŠTUMAS IR KALKINIMAS
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 3-20
UDK 631.415.1(474.5)
(Lietuvos dirvožemių rūgštumo žemėlapio sudarymas)
Jonas MAŽVILA, Leonas EITMINAVIČIUS, Tomas ADOMAITIS,Antanas ANTANAITIS
Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centras
Savanorių pr. 287, Kaunas
El. paštas: lzi_atc@komdera.lt
Santrauka
Straipsnyje pateikti apibendrinti 1985-1993 m. atskirų dirvožemio reakcijos grupių duomenys (po intensyvaus kalkinimo) apskritimis, o apskrityse rajonais. Dirvožemio reakcijos kitimas (atskiromis rūgštumo grupėmis) pateiktas dirvožemio zonomis, lyginant su ankstyvesnio (1963-1967 m.) tyrimo duomenimis. Atskirai išnagrinėtas dirvožemio rūgštumas tirtuose ūkininkų ūkiuose apskritimis, o apskrityse rajonais, ir dirvožemio atskirų rūgštumo grupių kitimas paskutiniu metu (1990-1997 m.) tirtuose rajonuose bei 15-oje rajonų parinktuose 75-iuose apie 200 ha dydžio agromonitoringo stebėjimams vykdyti plotuose.
Nustatyta, kad Lietuvoje (1985-1993 m. tyrimo duomenimis) yra 618 908 ha, arba 18,7 % sąlygiškai rūgščių (pH 5,5 ir mažiau) dirvožemių. Iš jų labai rūgščių 1,5 %, vidutinio rūgštumo 7,0 %, mažo rūgštumo 10,2 %. Daugiausiai sąlygiškai rūgščių dirvožemių yra Vilniaus (34,1 %) ir Klaipėdos (31,0 %), o mažiausiai Šiaulių (6,3 %) ir Marijampolės (6,7 %) apskrityse. Rūgščiausi Varėnos (45,3 %), Šalčininkų (45,2 %), Šilutės (41,4 %), Tauragės (40,1 %), Vilniaus (35,9 %) ir Šilalės (35,3 %) rajonų dirvožemiai. Ūkininkų dirvožemiai 3,6 % yra rūgštesni negu Lietuvos dirvožemiai. Kalkinimo dėka nuo 1963-1967 m. sąlygiškai rūgščių dirvožemių sumažėjo 22 %. Ypač jų daug sumažėjo Vakarų Lietuvoje (37,7 %), mažiau jų sumažėjo Rytų Lietuvoje (25,3 %). Tačiau pastaruoju metu, labai sumažėjus kalkinimo darbų apimtims, dirvožemiai intensyviai rūgštėja. Naujausiais tyrimais (1991-1997 m.), rūgščių dirvožemių Plungės rajone padaugėjo 7,7 %, Vilniaus rajone 5,2 %, Panevėžio 1,4 %. Iki 8,2 % padaugėjo ir rūgštokos (pH 5,6-6,0) reakcijos plotų. Įvairiuose dirvožeminiuose rajonuose taip pat neretai padidėja rūgštokos reakcijos, o seniau, ir ypač smėlio, kalkintuose plotuose ir sąlygiškai rūgščių dirvožemių.
Reikšminiai žodžiai: dirvožemis, dirvožemio reakcija, rūgštumas, kalkinimas, kalkių norma, žemėlapis.
Chapter 1. SOIL ACIDITY AND LIMING
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 3-20
UDK 631.415.1(474.5)
J. Mažvila, L. Eitminavičius, T. Adomaitis, A. Antanaitis
Summary
This article presents summarized research data of 1985-1993 of the soils of different groups of acidity after intensive liming by administrative regions and districts of Lithuania.
The data of changes of soil acidity in different zones of Lithuania are presented and compared with the data of 1963-1967.
The acidity of soils of farmers soils was analysed by administrative regions and districts. The changes in soils of different acidity groups were analysed in the districts, investigated in 1993-1997 and also in seventy five monitoring key objects in the area of about 200 ha in comparison with the data of the previous research.
According to the agrochemical research data of 1985-1995 there are 618 908 hectares or 18.7 % of conditionally acidic (pH 5.5 and less) soils, 1.5 % of them are very acidic (pH 4.5 and less), 7.0 % of average acidity (pH 4,6-5,0) and 10.2 % of low acidity. The biggest area of conditionally acidic soils is in Vilnius (34.7 %) and Klaipėda districts, the smallest one in Šiauliai (6.3 %) and Marijampolė districts. The most acidic soils are in Varėna (45.3 %), Šalčininkai (45.1 %), Šilutė (41.4 %), Tauragė (40.1 %), Vilnius (35.9 %) and Šilalė (35.3 %) districts.
The soils of farmers land are by 3.6 % more acidic than on average in Lithuania. Comparison of agrochemical research data of 1985-1993 with the data of 1963-1967 shows that the amount of conditionally acidic soils owing to liming decreased by 22 %. The largest reduction was in the West of Lithuania (37.7 %), less in the East of Lithuania (25.3 %).
According to the latest investigations of 1991-1997, the amount of conditionally acidic soils in Plungė district has increased by 7.7 %, in Vilnius 5.2 %, in Panevėžys in 1.4 %. The amount of acidulous (pH 5.6-6.0) soils in different soil districts often increases and in earlier limed, especially sandy areas the amount of conditionally acidic soils increases too.
Key words: soil, soil reaction, acidity, liming, lime rate, map.
______________________________________________________________________________________________________
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 21-31
UDK 631.415.1:631.417.2:631.559
DIRVOŽEMIO RŪGŠTUMO RYŠYS SU AUGALŲ DERLIUMI IR MITYBOS LYGIU
Lietuvos žemdirbystės institutas
Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas
El. paštas: agrochemija@lzi.lt
Santrauka
Tirta dirvožemio rūgštumo įtaka dirvodaros procesui ir žemės ūkio augalų derliui. Nustatyta, kad dirvožemio rūgštumas koreliaciniais ryšiais susietas su dirvožemio humusingumu ir azotingumu bei kitų augalų maisto medžiagų judrumu. Daugiausia azoto humuse būna, kai dirvožemio pH yra artimas 6,1. Didžiausias judriojo fosforo santykis su bendru jo kiekiu buvo esant pH apie 7,6, kalio 5,6. Judriojo vario santykis su bendru jo kiekiu didėjo didėjant dirvožemio rūgštumui.
Pavasario mineralinio azoto sankaupos dirvožemyje yra tiesiai proporcingos dirvožemio pH, humusingumui ir azotingumui.
Natūralios augalų mitybos sąlygos, kintant dirvožemio rūgštumui, kinta parabolės dėsningumu. Palankiausios augalams jos būna, esant dirvožemio pH artimam 6,1, o didžiausias žemės ūkio augalų derlius esant pH 6,2 ± 0,20.
Reikšminiai žodžiai: dirvožemis, rūgštumas, ryšys, humusingumas, azotingumas, elementų judrumas, derlius.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 21-31
UDK 631.415.1:631.417.2:631.559
RELATIONSHIP BETWEEN SOIL ACIDITY AND CROP YIELD AND LEVEL OF NUTRITION
Summary
The present article deals with the problem of the effect of soil acidity on the process of soil formation and agricultural crop yield. It was determined that soil acidity correlated with the content of humus and nitrogen in the soil and with the mobility of other nutrients. The highest nitrogen content in humus was found at soil pH value close to 6.1. The highest mobile phosphorus rates with its total amount was at pH value of around 7.6 and that of potassium at 5.6. The ratio of mobile copper with its total amount increased with an increase in soil acidity.
Accumulation of mineral nitrogen in the soil in spring was directly proportional to soil pH, humus and nitrogen content.
Natural conditions of crop nutrition varied in a parabolic way at varying soil acidity. The most suitable crop nutrition conditions were at a pH value of the soil close to 6.1. The highest crop yield was obtained at pH 6.2 ± 0.20.
Key words: soil, acidity, relationship, humus content, nitrogen content, mobility of elements, yield.
______________________________________________________________________________________________________
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 32-48
UDK 631.445.24:631.41:631.415.1:631.432.33
Dalija ČIUBERKIENĖ, Valensas EŽERINSKAS
Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas
Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas
El. paštas: filialas@gargzdai.omnitel.net
Santrauka
Straipsnyje pateikiami ilgalaikio stacionarinio lauko bandymo (1976-1996 m.) duomenys apie dirvožemio reakcijos ir kitų agrocheminių savybių kitimą, maisto medžiagų migracijos dėsningumus skirtingo rūgštumo bei įvairaus tręšimo dirvožemiuose.
Įterpus į labai rūgštų dirvožemį 1,9 ir 3,3 t/ha klintmilčių, dirvožemio reakcija, tręšiant dviguba ir triguba NPK trąšų normomis (N90P78K114 ir N135P117K171), grįžo į pradinį lygį, t.y. tą, koks buvo prieš įrengiant bandymą, atitinkamai po 10 ir 15 metų, o įterpus 5,8 t/ha po 20 metų. Dirvožemio, kalkinto 14,7 t/ha klintmilčių, reakcija ir po keturių sėjomainos rotacijų negrįžo į tą lygį, koks buvo prieš įrengiant bandymą.
Per keturias rotacijas nevienodai keitėsi ir kitos įvairiai kalkinto ir tręšto dirvožemio agrocheminės savybės.
Nekalkintame ir kalkintame 1,9 ir 3,3 t/ha klintmilčių dirvožemyje judriojo Al po 20 metų rasta daugiau nei jo buvo prieš įrengiant bandymą. Kalkintame didesnėmis kalkinių trąšų normomis dirvožemyje, judriojo Al ir po 20 metų rasti labai maži kiekiai. Po kiekvienos rotacijos judriojo fosforo dirvožemyje daugėjo nepriklausomai nuo reakcijos lygio, ypač tręšiant triguba mineralinių trąšų norma. Judrusis kalis per tą patį laikotarpį, netręštame ir tręštame vienguba mineralinių trąšų norma dirvožemyje, sumažėjo visuose reakcijos lygiuose, o patręšus dirvožemį triguba mineralinių trąšų norma padaugėjo. Kuo dirvožemio reakcija buvo neutralesnė, tuo daugiau fosforo ir kalio sukaupė augalai, ypač dirvožemį tręšiant triguba mineralinių trąšų norma.
Dėl kalkinimo ir tręšimo padidėjo įterpiamų junginių ir kitų dirvožemyje esančių elementų migracija ir išplovimas. Parūgštėjus dirvožemio reakcijai vienu pH vienetu, Ca ir Mg išplovimas padidėjo 20 % .
Reikšminiai žodžiai: dirvožemio rūgštumas, agrocheminės savybės, maisto medžiagų išsiplovimas.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 32-48
UDK 631.445.24:631.41:631.415.1:631.432.33
Summary
This paper presents summarized results from the long-term field trial about the changes of soil reaction and other agrochemical properties in the soils differing in acidity and fertilization level.
After incorporation in very acid soil 1.9 and 3.3 t/ha limestone as well as double and threefold rates of mineral fertilizers (N90P78K114 and N135P117K171) the soil reaction returned to initial level which was before the field trial establishment after 10 and 15 years. While after incorporation of 5.8 t/ha limestone after 20 years. Reaction of the soil limed with 14.7 t/ha limestone did not return to its initial level after 4 rotations.
During the four crop rotations changes in limed and fertilized soil agrochemical properties were diverse.
The content of mobile Al in the unlimed and limed with 1.3 and 1.9 t/ha limestone soil after 20 years was found higher comparing with the initial level. In the soil limed with higher rates of limestone the amount of mobile Al after 20 years was found very low. After each crop rotation the amount of mobile phosphorus increased irrespective of the soil reaction level. Especially it was evident applying double and threefold rates of mineral fertilizers. Amount of mobile potassium during this period decreased in all soil reaction levels in the unfertilized and fertilized with one rate of mineral fertilizers. However, when the soil was fertilized with a threefold rate of mineral fertilizers, the amount of mobile potassium in the soil increased. Plants accumulated larger amounts of phosphorus and potassium in more neutral soils. Especially it was evident applying a threefold rate of mineral fertilizers.
Migration and leaching of incorporated and other soil elements increased under the influence of liming and fertilization. An increase in pH by one unit increased leaching of Ca and Mg by 20 %.
Key words: soil acidity, soil agrochemical properties, nutrient leaching.
______________________________________________________________________________________________________
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 49-61
UDK 631.821.1:631.442.4:631.41
KALKINIŲ TRĄŠŲ VEIKIMO TRUKMĖ IR ĮTAKA DIRVOŽEMIO AGROCHEMINĖMS SAVYBĖMS
Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas
Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas
El. paštas: filialas@gargzdai.omnitel.net
Santrauka
Straipsnyje pateikiami penkiasdešimt metų Samališkėje vykdyto stacionarinio lauko bandymo ir laboratorinių tyrimų duomenys.
Nustatyta keturių rūšių kalkinių trąšų: gesintų kalkių, defekato, klintinio tufo ir karbonatingo priemolio veikimo dinamika. Nustatytas šių trąšų 1 normos pagal hidrolizinį rūgštumą poveikis septynių rotacijų žemės ūkio augalų derliui. Ištirta šių trąšų įtaka labai rūgštaus, smarkiai pajaurėjusio velėninio jaurinio lengvo priemolio armens agrocheminėms savybėms.
Vidutiniškai kalkinimas (1 norma pagal hidrolizinį rūgštumą) duoda tiek papildomos produkcijos, kurią išauginti nekalkinant viename hektare prireiktų vienuolikos metų.
Priklausomumą tarp reakcijos (pHKCl kalkinant gesintomis kalkėmis (y1) ir kitomis karbonatinėmis kalkėmis (y2)) ir po kalkinimo praėjusio laiko (x, metai) nusako šios lygtys:
y1 = 0,0012x2 - 0,0827x + 5,634; h = 0,867, Sh = 0,073,
y2 = 0,0013x2 - 0,0976x + 6,2887; h = 0,911, Sh = 0,060.
Reikšminiai žodžiai: gesintos kalkės, defekatas, klintinis tufas, karbonatingas priemolis, dirvožemio rūgštumas.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 49-61
UDK 631.821.1:631.442.4:631.41
DURATION OF LIME FERTILIZER ACTION AND IMPACT ON SOIL AGROCHEMICAL PROPERTIES
Summary
Investigations were carried out in 1948-1998 at the former Samališke Research Station or presently named the Vežaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture. Soil: strongly podzolized Dystric Podzoluvisol (according to FAO Unesco 1990) light loam.
The goal of the investigations was to study the duration of four kinds of lime (hydrated lime, lime sludge, tuffaceous limestone and calcareous loam) effect as well as the influence of them on crop yield and soil agrochemical attributes. A long-term field trial was established in the seven course crop rotation (fodder beets, spring barley, perennial grasses of the first year of use, perennial grasses of the second year of use, winter wheat, barley-peas mixture for grain, oats). The crop rotation was replicated 7 times during 49 years. The soil of the first treatment was unlimed. The soil of the other treatments was limed in the autumn 1948 by one rate of Ca CO3 according to the hydrolytic soil acidity. The soil of the second treatment was limed by 8.6 t ha-1 of hydrated lime from the Akmenė-Menčiai quarry, the third one by 28.77 t ha-1 of lime sludge from the Pavenčiai sugar factory, the fourth one by 26.6 t ha-1 of tuffaceous limestone from the deposits of Gribženai village, Klaipėda district, the fifth one by 72 t ha-1 of calcareous loam from Gargždai town.
It was determined that hydrated lime during the first two rotations (14 years) revealed 72 % of its efficiency, lime sludge 52 % and tuffaceous limestone and calcareous loam 37 %. An essential positive influence of caustic lime on crop yield was felt during two rotations of lime sludge during six rotations and of other limes-during all the seven rotations. One ton of calcium carbonate (CaCO3) increased crop yield during all the duration of lime effect in such a manner: hydrated lime by 1909, lime sludge 2169, tuffaceous limestone 3233 and calcareous loam 4286 feed units.
The slowest acidification of soil was under liming by tuffaceous limestone and calcareous loam. The acidification was more intensive in the soil limed by lime sludge and most intensive in the soil limed by hydrated lime.
The strong dependence of index pHKCl (y) upon the years after liming (x) was found.
The relationship between the index pHKCl and years after liming of soils by hydrated lime can be described by the following equation:
y1 = 0.0012x2 - 0.0827x + 5.634; h = 0.867; Sh = 0.073; and after liming by carbonate limes:
y2 = 0.0013x2 - 0.0976x + 6.288; h = 0.911; Sh = 0.060;
These equations may be used for the prognosis of acidification of strongly podzolized Dystric Podzoluvisols.
Key words: hydrated lime, lime sludge, tuffaceous limestone, calcareous loam, soil acidity.
______________________________________________________________________________________________________
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 62-72
UDK 631.415.2:631.821.1
MAŽO RŪGŠTUMO VELĖNINIŲ JAURINIŲ PRIESMĖLIO DIRVOŽEMIŲ KALKINIMO INTENSYVUMAS
Liudmila TRIPOLSKAJA, Saulius MARCINKONIS
Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas
Trakų Vokė, Vilnius
El. paštas:voke@takas.lt
Santrauka
1987-1998 metais LŽI Vokės filiale buvo atlikti mažo rūgštumo velėninio jaurinio dirvožemio kalkinimo tyrimai. Dirvožemis buvo kalkintas dulkiais klintmilčiais po 0,5, 1,0, 1,5 2,0, 3,0 ir 6,0 t/ha CaCO3. Klintmilčių įterpimo periodiškumas kasmet, kas antri, treti ar šešti metai. Klintmilčių kiekis per rotaciją 1,5, 3,0 ir 6,0 t/ha CaCO3. Prieš bandymo įrengimą dirvožemio rūgštumas pHKCl buvo 5,5 ± 0,8, H 22 ± 1,5 mekv/kg, S 58 ± 1,8 mekv/kg, judriųjų aliuminio 2,4 ± 0,4 mg/kg, fosforo 194 ± 9,2 mg/kg, kalio 176 ± 13,4 mg/kg. Karbonatų putojimo pradžia 90-120 cm.
Nustatyta, kad mažo rūgštumo dirvožemio reakcijos tolesnis neutralizavimas iki neutralokos ar rūgštokos reakcijos neturėjo esminės įtakos žieminių rugių, miežių, daugiamečių žolių ir bulvių derliui bei sėjomainos produktyvumui. Reguliarus kalkinimas turėjo teigiamą įtaką dirvožemio fizikinėms-cheminėms savybėms. Nedidelis klintmilčių kiekis (1,5 t/ha CaCO3 kas šešeri metai) leidžia palaikyti mažo rūgštumo reakciją tame pačiame lygyje, o didesni kiekiai (3,0-6,0 t/ha CaCO3 per 6 metus) mažina mainų rūgštumą iki neutralokos arba artimos neutraliai reakcijos. Taip pat mažėja hidrolizinis rūgštumas ir didėja sorbuotų bazių kiekis. Reguliariai kalkinant sumažėjo ne tik ariamojo sluoksnio, bet ir giliau slūgsančių horizontų iki 40 cm rūgštumas.
Reikšminiai žodžiai: dirvožemis, rūgštumas, kalkinimas.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 62-72
UDK 631.415.2:631.821.1
INTENSITY OF LIMING ON SODDY-PODZOLIC LOW ACIDITY SANDY LOAM SOIL
L. Tripolskaja, S. Marcinkonis
Summary
The present paper reports results of the investigations of the efficiency of periodic liming on soddy-podzolic low acidity sandy loam soil, executed in 1987-1998 at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture. The objective of the experiments was to define the expediency of regular liming on low acidity soils and scientifically to validate liming periodicity and optimum rates of lime.
The experiments were established on low acidity sandy loam soil, well supplied with mobile phosphorus and potassium. The crop rotation involved the following crops: potatoes, barley with perennial grasses, perennial grasses of the Ist and IInd year of usage, winter rye, spring wheat. Liming was carried out by dust limestone at rates 0.5, 1.0, 1.5, 2.0, 3.0 and 6.0 t/ha CaCO3. Periodicity of liming was as follows: annually, everyone second, third and sixth year. Rates applied for the crop rotation were 1.5, 3.0 and 6.0 t/ha CaCO3.
Experimental findings show that during two crop rotations further neutralisation of low acidity soil reaction up to close to neutral or neutral does not render any significant influence on the yield of winter rye, barley, perennial grasses, or potatoes and on efficiency of crop rotation as a whole.
Regular liming renders a positive influence on physical-chemical properties of soil. The lowest rates (1.5 t/ha) allow to maintain a stable acidity level (pH 5.5), and higher rates (3.0-6.0 t/ha CaCO3 for rotation) reduce acidity close to neutral or neutral reaction, reduce hydrolytic acidity and increase amount of the exchange bases.
Regular liming reduced acidity not only in the arable layer, but also in the layers up to the 40 cm depth.
Key words: soil, acidity, liming.
______________________________________________________________________________________________________
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 73-87
UDK 633.2.033:631.415.2:631.821.1
GANYKLŲ KALKINIMO TYRIMAI RŪGŠČIUOSE DIRVOŽEMIUOSE
Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas
Gargždų 29, Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas
El. paštas: filialas@gargzdai.omnitel.net
Santrauka
Straipsnyje apibendrinti 1963-1999 metų buvusioje Samališkės bandymų stotyje, vėliau LŽI Vėžaičių filiale daryti ganyklų kalkinimo tyrimai. Duomenys rodo, kad ilgalaikis intensyvus dirvožemio kalkinimas praturtina fosforu ir kaliu ne tik viršutinį (0-5 cm) ariamojo sluoksnio gylį, bet ir visą jo horizontą. Čia gerai auga ankštinės žolės, o ganyklų, tręšiamų vien tiktai fosforo ir kalio trąšomis, derlius siekia 5,06-5,21 t/ha sausųjų medžiagų. Fosforo turtingesniuose dirvožemiuose geriau plinta baltieji dobilai (h = 0,52), o kalis svarbesnis pievinėms miglėms (h = 0,59). Pirminis labai rūgščių dirvožemių kalkinimas ar tręšimas pagerina dirvožemio savybes tiktai viršutiniame 0-10 cm ariamojo sluoksnio gylyje, o racionalumo ribą (fosforo atžvilgiu) retai tepasiekia, todėl čia neauga arba skursta baltieji dobilai, o derliaus priedas nuo kalkinimo sudaro tiktai 0,55 t/ha. Tokius plotus patartina naudoti ekstensyviai arba konservuoti, apsėjant raudonaisiais eraičinais.
Reikšminiai žodžiai: kultūrinė ganykla, dirvožemio agrocheminės savybės, kalkinimas, tręšimas, derlius ir jo kokybė, botaninė sudėtis.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 73-87
UDK 633.2.033:631.415.2:631.821.1
LIMING INVESTIGATIONS IN ACID SOILS OF PASTURES
Summary
Results of liming investigations carried out in the pastures of the former Samališkė Experimental Station and later in the Vėžaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture during 1963-1999 were generalised in this article. Results of the investigations showed that under the influence of the intensive long-term liming the amount of mobile phosphorus and potassium in the upper (0-5 cm) and the whole soil arable layer increased. Leguminous grasses perform quite well on such soils. The dry matter yield of the pastures fertilised with only phosphorus and potassium fertilisers was 5.05-5.21 t/ha. In the soils with a higher amount of mobile phosphorus white clover (h = 0.52) performs well, while mobile potassium is more important for Kentucky blue-grass (h = 0.59). Primary liming or fertilization of very acid soils improve soil agrochemical properties only in the upper (0-10 cm) soil arable layer and the limit of rationality (for phosphorus) is seldom achieved, therefore in these soils white clover grows badly and the yield increase in these soils is as low as 0.55 t/ha. It is advisable to use such plots extensively or conserve them by sowing red fescue.
Key words: pasture, liming, fertilization, yield, botanical composition.
______________________________________________________________________________________________________
II skyrius. DIRVOTYRA IR AUGALŲ MITYBA
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 88-98
UDK 631.416.8(474.5)
SUNKIEJI METALAI VAKARŲ LIETUVOS LAUKŲ DIRVOŽEMIUOSE
Jonas MAŽVILA, Tomas ADOMAITIS, Leonas EITMINAVIČIUS
Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centras
Savanorių pr.287, Kaunas
El. paštas: lzi_atc@komdera.lt
Santrauka
Straipsnyje pateikti apibendrinti 1993-1997 m., parinktų pagal bendrą agromonitoringo programą, skirtingų Vakarų Lietuvos dirvožemio rajonų vyraujančiuose dirvožemiuose 180 20 x 20 m dydžio aikštelių 0-20, 20-40, 40-60 cm sluoksnių sunkiųjų metalų (Cr, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn) bei 40-ties aikštelių po 5-erių metų (1998 m.) pakartotini jų tyrimų duomenys.
Visų tirtų sunkiųjų metalų vidutinis kiekis kiek didesnis yra Žemaitijos Vakarų Kuršo aukštumų ir mažesnis Smalininkų senųjų deltų lygumos (išskyrus Cd) dirvožemiuose. Didžiausią įtaką jų kiekiams Vakarų Lietuvos laukų dirvožemiuose turi fizinio molio (< 0,01 mm) dalelių suma, žymiai mažesnę humuso kiekis, nežymią įtaką pH. Esant dirvožemyje labai mažai judriojo kalio, mažiau jame yra švino, nikelio, vario, cinko, negu gausesnius kalio kiekius turinčiuose dirvožemiuose. Tirtų sunkiųjų metalų suma per penkerius metus (1993-1998 m.) nežymiai sumažėjo. Daugumoje aikštelių 1998 m. truputį mažiau rasta švino, nikelio, vario ir cinko.
Reikšminiai žodžiai: dirvožemio rajonai, sunkieji metalai, dirvožemis, granuliometrinė sudėtis, agrocheminės savybės.
Chapter 2. SOIL SCIENCE AND CROP NUTRITION
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 88-98
UDK 631.416.8(474.5)
HEAVY METALS IN WEST LITHUANIAS FIELD SOILS
J. Mažvila, T. Adomaitis, L. Eitminavičius
Summary
In the article we summarized experimental data on heavy metals Cr, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn in West Lithuanias field soils was chosen according to the general programme of agromonitoring during the period 1993-1997 from 180 plots (area 20 x 20 m) in the layers: 0-20, 20-40, 40-60 cm and also repeatedly investigated the data from 40 plots after five years (1998).
Average amount of all heavy metals is a little higher in the soil of hills in Žemaitija West Kuršas and lower (except Cd) in the soil of plain of old delta in Smalininkai. The most marked influence on the amount of heavy metals has the sum of particles of physical clay (< 0.01 mm), much lower amount of humus, negligible pH. The amount of lead, nickel, copper and zinc is lower in the soils with a low content of available potassium than in the soils rich in potassium. The sum of investigated heavy metals slightly decreased during the period (1993-1998). The amount of lead, nickel, copper and zinc was a little lower in the majority of plots in 1998.
Key words: soil region, heavy metals, soil texture, agrochemical properties.
______________________________________________________________________________________________________
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 99-119
UDK 633.14:631.55:631.41
RUGIŲ DERLIAUS PRIKLAUSOMUMAS NUO DIRVOŽEMIO IR APLINKOS SĄLYGŲ
Alfonsas ŠVEDAS, Daiva JANUŠAUSKAITĖ
Lietuvos žemdirbystės institutas
Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas
El. paštas: agrochemija@lzi.lt
Santrauka
1994-1998 m. Dotnuvoje, Vėžaičiuose ir Vokėje buvo daryti lauko bandymai, siekiant nustatyti žieminių rugių derliaus priklausomumą nuo dirvožemio savybių ir tręšimo intensyvumo. Bandymų dirvožemiai buvo skirtingi savo kilme, fizikinėmis, fizikinėmis-cheminėmis savybėmis, todėl skyrėsi ir našumu.
Atskirais metais maksimalus žieminių rugių Rūkai derlius Dotnuvoje buvo 4,9-7,8 t/ha, Vėžaičiuose 3,7-5,3 t/ha, Vokėje 2,8-3,4 t/ha. Derliaus dydžio svyravimai priklausė nuo vegetacijos periodo orų, dirvožemio agrocheminių savybių, tręšimo lygio ir augalų apsaugos priemonių naudojimo. Derliaus dydžio ir kokybės priklausomumas nuo dirvožemio humusingumo, azotingumo, fosforingumo, kalingumo ir azoto trąšų kiekio išreikštas regresijos lygtimis. Jos rodo, kad tos pačios vietovės bandymuose, kur atskirų laukelių dirvožemio savybių reikšmės įvairuoja nedideliame diapazone, derlių lemia tręšimo, ypač azotu, ir augalų apsaugos lygis. Dirvožemio savybės ir tręšimo lygis derliaus kokybei didesnės įtakos nedaro.
Remiantis derliaus dydžiu ir chemine sudėtimi, apskaičiuoti azoto, fosforo ir kalio išnaudojimo iš dirvožemio bei trąšų koeficientai ir maisto medžiagų reikmė grūdų vienetui išauginti. Vienai tonai grūdų užauginti žieminiai rugiai sunaudoja 22,2± 2,0 kg N, 10,9± 2,0 kg P2O5 ir 30,0± 3,3 kg K2O.
Reikšminiai žodžiai: žieminiai rugiai, derlius, cheminė sudėtis, maisto medžiagų išnaudojimo koeficientai.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 99-119
UDK 633.14:631.55:631.41
RELATIONSHIP BETWEEN RYE YIELD AND SOIL AND ENVIRONMENTAL CONDITIONS
Summary
During 1994-1998 field experiments were carried out in Dotnuva, Vėžaičiai and Vokė to determine the relationship between winter rye yield soil properties, and fertilizing intensity. The soil types under experiments were diverse: soddy gleyic, light in Dotnuva, soddy podzolic, gleyic light loam in Vėžaičiai, soddy podzolic, sandy loam in Vokė.
It was established that, in separate years the maximum winter rye cv. Rūkai yield was 4.9-7.8 t/ha in Dotnuva, 3.7-5.3 t/ha in Vėžaičiai, 2.8-3.4 t/ha in Vokė. The variations in yield size depended on the weather during the growing season, soil agrochemical properties, fertilization level and the use of plant protection measures. The relationship between the yield size and quality, and soil humus, nitrogen, phosphorus, potassium content and the amount of nitrogen fertilizers is expressed by the regression equations.
Soil properties and fertilization level do not have any more marked effect on the yield quality.
On the basis of yield size and chemical composition a partial balance of nitrogen, phosphorus and potassium was calculated as well as coefficients of their uptake from the soil and fertilizers, and demand of nutrients for the growing of one grain unit.
It has been calculated that for the growing of 1 t grains plants use 22.2± 2.0 kg N, 10.9± 2.0 kg P2O5 and 30.3± 3.3 kg K2O.
Key words: winter rye, yield and yield chemical composition, coefficients of their uptake from the soil and fertilizers, demand of nutrients for the growing of one grain unit.
______________________________________________________________________________________________________
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 120-134
UDK 633.1:631.81.095.337:633.853.494
BORO ĮTAKA ŽIEMINIAMS RAPSAMS KALKINTOJE DIRVOJE
Stasys BERNOTAS, Elena Vanda MINEIKIENĖ
Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas
Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas
El. paštas: filialas@gargzdai.omnitel.net.
Santrauka
Vėžaičių filiale 1994-1997 m. daryti lauko bandymai, siekiant išaiškinti žieminių rapsų, auginamų pakalkintame velėniniame jauriniame lengvo priemolio dirvožemyje tręšimo boru reikalingumą ir įvertinti efektyviausią boro panaudojimo būdą. Išaiškinta, kad auginant žieminius rapsus pakalkintose iki pHKCl 5,5-6,0 dirvose, kuriose mažai boro, tikslinga tręšti boru, išpurškiant jį ant dirvos paviršiaus prieš sėją (6,0 kg/ha boro rūgšties, ištirpintos 300 l vandens) ir įterpiant kultivatoriumi bei apipurškiant augalus vegetacijos metu (ištirpinus 1,0 kg/ha boro rūgšties, ištirpintos 300 l vandens).
Reik.miniai codciai: cieminiai rapsai, boras, kalkinimas, dirvocemis.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 120-134
UDK 633.1:631.81.095.337:633.853.494
EFFECT OF BORON ON WINTER OILSEED RAPE IN LIMED SOIL
Summary
Field experiments were conducted at the Vėžaičiai Branch with a view to ascertaining the necessity of boron application to winter oilseed rape grown on a limed soddy podzolic light loamy soil and to determine the most efficient boron application method. It was revealed that when growing winter oilseed rape on the soil limed to pHKCl 5.5-6.0 with a low boron status in the soil it is expedient to spray boron on the soil surface before sowing (6.0 kg/ha of boric acid dissolved in 300 l of water) and to incorporate it in the soil by a cultivator, and to spray plants during the vegetative growth period (having dissolved 1.0 kg/ha of boric acid in 300 l of water).
Key words: winter oilseed rape, boron, liming, soil.
______________________________________________________________________________________________________
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 135-153
UDK 633.853.494321:581.19:631.84:631.816.1/.2
Lietuvos žemdirbystės institutas
Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas
El. paštas: gvidas@lzi.lt
Santrauka
Lauko bandymai su vasariniais rapsais (Brassica napus) Star daryti 1993-1997 metais Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje velėniniame glėjiniame lengvo priemolio dirvožemyje. Tyrimai rodo, kad azoto, fosforo ir kalio koncentracijai vasariniuose rapsuose 4-5 lapų vystymosi tarpsnyje, žydėjimo tarpsnio pradžioje ir pabaigoje, sėklų brendimo tarpsnyje bei sėklose ir šiauduose įtakos turėjo augalų išsivystymo laipsnis, metų meteorologinės, augimo ir vystymosi sąlygos, taip pat azoto trąšų normos ir tręšimo jomis laikas. Didžiausia 57 % azoto, 0,701 % fosforo ir 5,50 % kalio koncentracija augaluose buvo nustatyta jiems esant 4-5 lapų vystymosi tarpsnyje. Augalams augant, maisto medžiagų koncentracija juose mažėjo ir sėklų brendimo tarpsnyje azoto buvo rasta 1,02 %, fosforo 0,180 % ir kalio 1,89 %. Sparčiausiai maisto medžiagų koncentracija augaluose mažėjo jiems žydint. Be to, tyrimai išryškino, kad, priklausomai nuo metų meteorologinių, augalų augimo ir vystymosi sąlygų, azoto, fosforo ir kalio koncentracija augaluose ir jų derliuje gali gerokai įvairuoti.
Atlikti tyrimai parodė, kad didėjančios azoto trąšų normos didino ar bent jau turėjo tendenciją didinti azoto ir kalio koncentraciją augaluose jų vegetacijos metu bei derliuje sėklose ir šiauduose. Beriant net ir didžiausią tirtą 240 kg/ha azoto normą, maisto medžiagų didžiausia koncentracija augaluose nebuvo pasiekta. Fosforo koncentracijos kitimas, priklausomai nuo azoto trąšų normų, nebuvo dėsningas ir vienareikšmis. Patręšus azoto trąšomis vėliau, t.y. 4-5 lapų vystymosi tarpsnyje ar žydėjimo pradžioje, maisto medžiagų koncentracija vasariniuose rapsuose vegetacijos metu, taip pat sėklose ir šiauduose padidėjo. Sėklose vasariniai rapsai daugiau sukaupė azoto ir fosforo, o kalio daugiau buvo rasta šiauduose. Maisto medžiagų kitimo dėsningumai buvo aprašyti koreliacinėmis lygtimis, nurodant ryšio stiprumą bei patikimumą.
Reikšminiai žodžiai: vasariniai rapsai, azoto norma, tręšimo azotu laikas, azoto, fosforo ir kalio koncentracija.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 135-153
UDK 633.853.494321:581.19:631.84:631.816.1/.2
Summary
Field trials were conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva on a light loamy soddy-gleyic soil in 1993-1997. Spring oilseed rape cv. Star was sown to investigate the effect of nitrogen fertilizer rates and timing on the variation of nitrogen, phosphorus and potassium content in plants. It was found that the content of nitrogen, phosphorus and potassium in spring oilseed rape plants at 4-5 leaf stage, at the beginning and end of flowering, at the seed development stage as well as in seed and straw was influenced by the degree of plant development, meteorological and growth conditions, nitrogen rates and application time. The highest content of nitrogen 5.57 %, phosphorus 0.701 % and potassium 5.50 % was found in the plants at 4- 5 leaf growth stage. With the growth of plant the content of nutrients steadily declined and at the seed development stage the content of nitrogen in plant was 1.02 %, phosphorus 0.180 % and potassium 1.89 %. It was determined that the fastest decrease in the nutrient content in the plants during the vegetative growth period occurred at flowering. Moreover, it was investigated that the content of nitrogen, phosphorus and potassium in the plant can differ very obviously in relation to agrometeorological and growth conditions.
The investigation showed that with the increase of nitrogen rates the content of nitrogen and potassium in the plant during the vegetative growth period as well as in seed and straw increased or at least tended to increase. With the application of even the highest investigated nitrogen rate 240 kg/ha N the content of nutrients did not reach the maximum level. The changes of phosphorus content in relation to nitrogen rates were not regular and monosemantic. The delay of nitrogen application time when ammonium nitrogen was applied at 4-5 leaf stage or at the beginning of flowering increased the content of nutrients in the plant during the vegetative growth period as well as in mature seed and straw. The regularity of nutrients content changes in the plant were expressed with correlation equations indicating the strength and reliability of relationships.
Key words: spring oilseed rape, nitrogen rate, nitrogen application time, nitrogen, phosphorus and potassium content.
______________________________________________________________________________________________________
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 154-163
UDK 633.853.494321:631.582:631.41
VASARINIŲ RAPSŲ PLOTO SĖJOMAINOJE ĮTAKA DIRVOŽEMIO AGROCHEMINĖMS SAVYBĖMS IR HUMUSO SUDĖČIAI
Rimantas VELIČKA, Marija RIMKEVIČIENĖ, Kostas TREČIOKAS
Lietuvos žemės ūkio universitetas,
Akademija, Kauno rajonas
El. paštas: afze@nora.lzua.lt
Santrauka
Priklausomai nuo vasarinių rapsų ploto sėjomainoje, nustatytas velėninio glėjiško lengvo priemolio dirvožemio agrocheminių savybių, tarp jų ir humuso sudėties pokytis. Po pirmosios ketverių metų rotacijos dirvožemio hidrolizinis rūgštumas padidėjo 40-50 %, pasotinimo bazėmis laipsnis sumažėjo 12-14 %, sumažėjo 10-16 % humuso kiekis bei augalams prieinamos maisto medžiagos: P2O5 36-40 %, K2O 30-36 %, !aO 14-15 %, MgO 8-12 %, B 3-6 %, Zn 8-47 %, Co 6-7 %, o SO4 padidėjo 3-4,1 karto. Vasarinių rapsų ploto dydis sėjomainoje esminių pokyčių minėtiems rodikliams neturėjo, išskyrus sierą ir cinką. Sėjomainoje, kurioje vasariniai rapsai užėmė 25 % ploto, po pirmos rotacijos judriosios sieros dirvožemyje padidėjo 3 kartus, o cinko sumažėjo 8 %. Sėjomainoje vasarinių rapsų plotą padidinus iki 75 %, judriosios sieros dirvožemyje rasta 4 kartus daugiau, negu prieš bandymų įrengimą ir 47 % mažiau cinko.
Sėjomainose su skirtingu vasarinių rapsų plotu po ketverių pirmos rotacijos metų pakito humuso sudėtis: huminių ir fulvorūgščių santykis sumažėjo nuo 0,69 (prieš bandymų įrengimą) iki 0,60-0,66. Persigrupavo huminių ir fulvorūgščių frakcijos. Didžiausią huminių rūgščių dalį (55,2-58,0 %) sudarė tvirtai su dirvožemio mineraline dalimi surištos rūgštys (trečioji frakcija), o mažiausią surištos su kalciu (antroji frakcija) 14,2-19,9 %. Po pirmos sėjomainų rotacijos kalcio humatų sumažėjo 2,8-3,7 karto ir tuo daugiau, kuo sėjomainose buvo didesnis vasarinių rapsų plotas. Ypatingai pagausėjo antrosios frakcijos fulvorūgščių (75-90 % daugiau) ir 4-6 kartus daugiau, negu analogiškos frakcijos huminių rūgščių. Tuo tarpu trečios frakcijos (mažiausiai judrių) huminių ir fulvorūgščių pasiskirstymas buvo atvirkščiai proporcingas antrajai (su kalciu surištųjų) frakcijai. Tai rodo, kad vyko intensyvus organinės medžiagos humifikacijos bei mineralizacijos procesas. Kuo mažesnį sėjomainos plotą užėmė vasariniai rapsai (25 %), tuo geriau buvo subalansuoti dirvožemio organinės medžiagos humifikacijos bei mineralizacijos procesai. Didinant vasarinių rapsų plotą sėjomainoje iki 75 %, organinės medžiagos mineralizacija turėjo tendenciją intensyvėti, o humifikacija lėtėti.
Reikšminiai žodžiai: vasariniai rapsai, sėjomaina, dirvožemio agrocheminės savybės, humusas.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 154-163
UDK 633.853.494321:631.582:631.41
R. Velička, M. Rimkevičienė, K. Trečiokas
Summary
Subject to the spring rape area in a crop rotation, the change of the sod gley light loam agrochemical properties among them the composition of humus was established. After the first four years rotation the hydrolytic soil acidity increased by 40-50 %, degree of base saturation decreased by 12-14 %, the humus amount decreased by 10-16 % and the nutrients availabe to the plants decreased: P2O5 by 36-40 %, K2O by 30-36 %, CaO by 14-15 %, MgO by 8-12 %, B by 3-6 %, Zn by 8-47 %, Co by 6-7 %, and SO4 increased 3-4.1 times. The degree of crop rotation saturation by spring rape didn,t have reliable changes for the mentioned indeces, except sulphur and zinc. In the crop rotation in which spring rape took 25 % of the area after the first rotation the amount of mobile sulphur in the soil increased 3 times and the amount of zinc decreased by 8 %. After the increased of spring rape area in the crop rotation up to 75 % the amount of the mobile sulphur in the soil increased 4 times in comparison with the amount before the arranging of the tests and the amount of zinc decreased by 47 %.
In the crop rotations with different area of spring rape after four first rotation years the humus composition changed the ratio of humic and fulvic acids decreased from 0.69 (before arranging of tests) to 0.60-0.66. The fractions of humic and fulvic acids regrouped. The acids firmly bound with the mineral part of soil (third fraction), made the biggest humic acids part (55.2-58.0 %), and the acids bound with calcium (second fraction) made the smallest part 14.2-19.9 %. After the first crop rotation the amount of calcium humates decreased 2.8-3.7 times and the more to such an extent as bigger area of spring rape was in the crop rotations. The amount of second fraction fulvic acids increased especially (75-90 %) and 4-6 times more than the humic acids of the analogous fraction. At the same time the distribution of the third fraction (least mobile) humic and fulvic acids was inversely proportional to the second (bound with calcium) fraction. That indicates that intense organic substance humification and mineralization process took place. The less crop rotation area the spring rape took (25 %), the better soil organic substance humification and mineralization processes were balanced. In the case of increase of the spring rape area in the crop rotation up to 75 % the organic substance mineralization had a tendency to intensity and the humification to slow down.
Key words: spring rape, crop rotation, soil agrochemical properties, humus.
______________________________________________________________________________________________________
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 164-178
UDK 631.811.633.5
LINŲ DERLIAUS PRIKLAUSOMUMAS NUO DIRVOŽEMYJE ESANČIO MINERALINIO AZOTO IR AZOTO TRĄŠŲ NORMŲ
Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas
Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas
El. paštas: filialas@gargzdai.omnitel.net
Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotis
Upytė, Panevėžio rajonas
El. paštas: lzi.upyte@post.omnitel.net
Kristijonas MATUSEVIČIUS, Jonas ARBAČIAUSKAS, Antanas ANTANAITIS, Jadvyga LUBYTĖ,
Titas TAMULIS, Zigmas VAIŠVILA
Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centras
Savanorių pr. 287, Kaunas
El. paštas: lzi_atc@komdera.lt
Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas
Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas
Santrauka
Linų derliaus ir azoto trąšų efektyvumo priklausomumas nuo dirvožemyje esančio mineralinio azoto kiekio tirtas 1994- 1997 m. pagal vienodą tyrimų schemą trijose Lietuvos agroklimatinėse dirvožeminėse zonose: Vidurio (Upytė) velėniniame jauriniame glėjiškame priesmėlyje, Vakarų (Vėžaičiai) velėniniame jauriniame glėjiškame lengvame priemolyje ir Pietvakarinėje dalyje (Kriūkai, Šakių r.) išplautajame velėniniame glėjiškame vidutinio sunkumo limnoglacialiniame priemolyje.
Nustatytas patikimas koreliacinis ryšys tarp linų stiebelių ilgo pluošto derliaus priedo nuo azoto trąšų ir N-NO3 bei Nmin. kiekio (h = 0,465-0,555) 0-40 cm dirvožemio sluoksnyje.
Dėsningesni derlių rodiklių pasikeitimai, tręšiant azotu, priemolio dirvožemiuose gauti suskirstant dirvožemius į grupes pagal mineralinio azoto kiekį.
Linų derlingumas priklausė nuo dirvožemio tipo, granuliometrinės sudėties ir Nmin. kiekio prieš sėją.
Nustatyta, kad, priklausomai nuo mineralinio azoto kiekio prieš sėją, linus geriausia tręšti N30. Jei dirvožemyje mažai Nmin., linams esant eglutės tarpsnyje reikėtų patręšti papildomai N15.
Linų apsikrėtimą bakterioze, polisporoze ir fuzarioze lengvame priemolyje daugiau įtakojo meteorologiniai veiksniai, nei dirvožemio ir trąšų azotas. Antraknozės plitimas azoto trąšų įtakoje mažėjo.
Reikšminiai žodžiai: pluoštiniai linai, azoto normos, dirvožemio mineralinis azotas, dirvožemio tipas ir granuliometrinė sudėtis.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 164-178
UDK 631.811.633.5
DEPENDENCE OF FIBER FLAX YIELD ON MINERAL SOIL NITROGEN AND NITROGEN FERTILIZER RATES
N. Ežerinskienė, Z. Jankauskienė, K. Matusevičius, J. Arbačiauskas, A. Antanaitis, J. Lubytė, T. Tamulis,
Z. Vaišvila, E.V. Mineikienė
Summary
The efficiency of nitrogen fertilizer rates and additional fertilization at the stage of little fir-tree on fibre flax yield depending on soil supply with N-NO3 and Nmin. (N-NO3 + N-NH4) were investigated during 1995-1997 at the Lithuanian Institute of Agriculture in three agroclimatic zones of the republic in different textured soils: sandy loam, light loam and medium loam. A reliable correlation was determined between the efficiency of nitrogen fertilizer and the amount of Nmin in the 0-40 cm soil layer.
Depending on the amount of mineral nitrogen in the soil it was recommend spreading 0-30 kg/ha of nitrogen. In the sandy loam soil low in mineral nitrogen it is recommended applying additional 15 kg/ha of nitrogen at a flax stage little fir-tree.
Disease occurrence (Fusarium oxysporum Schl lini, Bacillus macerans Schard, Polyspora lini Laff) in fiber flax was more strongly influenced by meteorological conditions rather than soil and nitrogen fertilizer. The spread of Colletptrichum lini Balley under the influence of nitrogen fertlizer declined.
Key words: fibre-flax, nitrogen rate, soil mineral nitrogen.
______________________________________________________________________________________________________
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 179-187
UDK 633.854.54:631.559:631.41
SĖMENINIŲ LINŲ DERLIAUS PRIKLAUSOMUMAS NUO PAGRINDINIŲ DIRVOŽEMIO AGROCHEMINIŲ SAVYBIŲ
Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotis
Upytė, Panevėžio rajonas
El. paštas: lzi.upyte@post.omnitel.net
Santrauka
Darbe apibendrinti 1995-1997 m. Upytės bandymų stotyje darytų tręšimo bandymų duomenys. Šiame straipsnyje aptariamas sėmeninių linų sėmenų, stiebelių ir pluošto derliaus priklausomumas nuo pagrindinių dirvožemio agrocheminių savybių pH, mineralinio azoto (nitratinio ir amoniakinio), humuso, judriųjų P2O5 ir K2O kiekių.
Kreivinė (II laipsnio polinomo) koreliacija geriau atspindėjo sėmeninių linų derliaus priklausomumą nuo dirvožemio agrocheminių savybių negu tiesinė. Vidutiniais trejų metų duomenimis, sėmeninių linų sėmenų derlius priklausė nuo dirvožemio agrocheminių savybių: didėjant mineralinio azoto bei humuso kiekiams, sėmeninių linų derlius didėjo, o didėjant dirvožemio pH ir gausėjant dirvožemyje judriųjų fosforo bei kalio mažėjo.
Reikšminiai žodžiai: sėmeniniai linai, sėmenys, stiebeliai, pluoštas, derlius, koreliacija, dirvožemio agrocheminės savybės.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 179-187
UDK 633.854.54:631.559:631.41
LINSEED YIELD IN RELATION TO MAJOR SOIL AGROCHEMICAL PROPERTIES
Summary
Linseed fertilisation trial was carried out in 1995-1997 at the Upytė Research Station. The aim of this investigation was to establish the influence of the main soil agrochemical properties on linseed seed, stem and fibre yield.
Linseed was grown in a 7-field rotation after winter wheat. The soil type was soddy gleyic drained loam. Depth of arable layer 30 cm.
Agrochemical soil properties of the trial were fluctuating as follows: pHKCl 7.3 ± 0.12 7.6 ± 0.14, content of mineral nitrate nitrogen (N-NO3) 6.95 ± 2.063 mg/kg, content of mineral ammonium nitrogen (N-NH4) 2.67 ± 0.626 4.40 ± 2.110 mg/kg, content of total mineral nitrogen (Nmin.) 11.32 ± 4.088 mg/kg, humus content 1.86 ± 0.186 3.21 ± 0.496 %, content of available phosphorus 105 ± 18.7 164 ± 38.4 mg/kg, content of available potassium 110 ± 35.2 - 166 ± 35.6 mg/kg of the soil.
According to the average data of three years, the yield of linseed was under weak influence of the soil agrochemical properties. With increasing amount of mineral nitrate nitrogen from 5.7 up to 7.9 mg/kg of the soil, linseed seed yield decreased insignificantly (approximately 30 kg/ha), while stem and fibre yield slightly increased (30-40 kg/ha). Mineral ammonium nitrogen (2.3-4.17 mg/kg of the soil) content had a positive effect on seed and stem yield. An increasing amount of total mineral nitrogen (8.5-11.6 mg/kg of the soil) increased stem and fibre yield. With increasing humus content (1.7-3.3 %) in the soil linseed yield increased. Only stem yield was significantly dependent on the pH level. It declined in line with a pH increase from 7.26 to 7.6. The seed, stem and fibre yield was under the influence of the amount of available P2O5 (107-190 mg/kg of the soil). The yield was higher at lower level of available P2O5. An increase in available K2O content from 105 to 187 mg/kg of soil resulted in a reduction of linseed stem yield.
Key words: linseed, seed, stem, fibre, yield, correlation, soil agrochemical properties.
______________________________________________________________________________________________________
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 188-201
UDK 631.452:631.442.1
SMĖLIO DIRVOŽEMIŲ DERLINGUMO GERINIMAS
Josif BOGDEVIČ, Galina PIROGOVSKAJA, Aleksej RUSALOVIČ, Viktor SOROKO
Baltarusijos dirvotyros ir agrochemijos mokslinio tyrimo institutas
Minskas, Kazinca g. 62
El.paštas: brissa@mail.belpak.by
P.S. Straipsnis pateikiamas rusų kalba
Santrauka
Baltarusijos dirvotyros ir agrochemijos mokslinio tyrimo institute 1991-1999 m. buvo tiriamas skirtingų lengvų dirvožemių derlingumo gerinimo būdų kompleksinis poveikis. Bandyti šie derlingumo gerinimo būdai: tręšimas įvairiomis normomis organinėmis ir mineralinėmis, tarp jų ir lėtai veikiančiomis, žaliosiomis trąšomis, augalų liekanų aparimas su meliorantų įterpimu, esant įvairiems kalkinimo lygiams.
Nustatyta, kad svarbiausia stabilaus (pastovaus) derliaus gavimo sąlyga, išlaikant (išsaugant) arba pagerinant lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemio derlingumą, yra kompleksinis įvairių priemonių naudojimas: organinės, mineralinės, žaliosios trąšos, derinant su lėtai veikiančių trąšų ir augimą reguliuojančių arba biologiškai aktyvių priedų, meliorantų įterpimu kalkinimo fone. Viso komplekso priemonių naudojimas įgalina padidinti ariamų plotų derlingumą iki 6 t/ha paš. vnt.
Vien tik mineralinių trąšų naudojimas velėniniame jauriniame smėlio dirvožemyje per 8 metus (1991-1998 m.) neišsaugojo pradinio organinės medžiagos, judriojo kalio, kalcio ir magnio ariamajame dirvos sluoksnyje lygio (1991 m.), netgi naudojant žaliąsias trąšas.
Reikšminiai žodžiai: organinės, žaliosios, mineralinės standartinės ir lėtai veikiančios (azoto, kalio, fosforo, azoto-kalio-fosforo) trąšos, kalkinimas, derlius, produktyvumas, mineralinių elementų nuostoliai, dirvos derlingumas.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 188-201
UDK 631.452:631.442.1
IMPROVEMENT OF PRODUCTIVITY OF SANDY SOILS
I. Bogdevitch, G. Pirogovskaya, A. Rusalovitch, V. Soroko
Summary
In 1991-1998 at the Belorussian Research Institute for Soil Science and Agrochemistry we studied a complex influence of various ways of fertility improvement of light soils (application of various level of organic and mineral, including slowly acting, fertilizers, green manures and ploughing in of plant residues in conjunction with application of meliorants at different liming levels).
The results of investigations show that the main condition of stable yield obtaining with preservation or improvement of soil fertility with light texture is a complex use of various technigues-organic, mineral, green manures in conjunction with contribution of slowly acting fertilizers with additives of plant growth regulators or biologically active substances, meliorants on the background of liming, which allows to bring the productivity of arable soils to 5-6 t/ha F.U.
The application on sod-podzolic sandy soils during 8 years (1991-1998) only one mineral fertilizer system, even with application of green manures did not allow to preserve the content of organic substance, mobile potassium, calcium and magnesium in the soil horizon on the level of their starting contents (1991).
Key words: organic, green, mineral, standard slowly acting (nitrogen, potassium, phosphorus, nitrogen-phosphorus-potassium) fertilizers, meliorants, formers of structure, liming, yield, productivity, nutrient losses, soil fertility.
______________________________________________________________________________________________________
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 202-212
UDK 631.862:631.417.2
Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas
Trakų Vokė, Vilnius
El. paštas: vokefil@takas.lt
Santrauka
Straipsnyje pateikiami 1986-1997 m. tyrimo duomenys apie įvairių mėšlo rūšių (durpių kraiko, šiaudų kraiko, bekraikio), taip pat papildomai įnešamų sliekų poveikį velėninio jaurinio priesmėlio dirvožemio humuso kiekiui ir jo kokybinei sudėčiai. Sėjomainoje buvo auginama 67 % kaupiamųjų. Visame 0-40 cm dirvožemio sluoksnyje per dvi sėjomainos rotacijas nuo visų rūšių mėšlo iš esmės padidėjo bendros organinės medžiagos ir humuso dirvožemyje. Daugiausia humuso susikaupė įterpus durpių kraiko mėšlą (0-20 cm gylyje 3,9 %), mažiau jo buvo įterpus šiaudų kraiko ir bekraikį mėšlą (2,9-3,0 %). Visų rūšių mėšlas darė teigiamą įtaką humuso sudėčiai: sumažėjo judriųjų ir labiliųjų medžiagų, taip pat agresyviosios fulvorūgščių frakcijos (FR-1a) procentas. Humuso sudėtyje iš esmės sumažėjo fulvorūgščių (nuo 51 % iki 34-39 % nuo Corg.). Huminių rūgščių sudėtyje padidėjo Ca humatų ir sumažėjo laisvųjų huminių rūgščių (HR-1). Nuo visų rūšių mėšlo didėjo huminių ir fulvorūgščių santykis tiek ariamajame (0-20 cm), tiek gilesniame (20-40 cm) dirvožemio sluoksniuose. Didžiausias šis santykis buvo kas antri metai įterpus durpių kraiko mėšlą (0,99 ir 0,93), mažesnis šiaudų kraiko mėšlą (0,91 ir 0,85) ir dar mažesnis bekraikį mėšlą (0,79 ir 0,76). Netręštuose juodojo pūdymo ir sėjomainos laukeliuose huminių ir fulvorūgščių santykis buvo atitinkamai 0,56 ir 0,61.
Reikšminiai žodžiai: durpių kraiko, šiaudų kraiko ir bekraikis mėšlas, humuso kiekis, judriosios humuso medžiagos, huminės rūgštys, fulvorūgštys.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 202-212
UDK 631.862:631.417.2
Summary
In the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture experiments were conducted to study the efficiency of different types of manure (peat, straw, semisolid) in a soddy-podzolic sandy loam soil. The crop rotation involved 67 % row crops. The field trials were carried out by hab. dr. L. Tripolskaja.
This article reports the data of investigations of the effect of different types of manure on the content and qualitative composition of humus over the period of 1986-1997.
All types of manure increased the content of humus in soil, but a higher content was in the soil treated with peat manure (3.9 %) in comparison with straw and semisolid manure (2.9-3.0 %). All types of manure had a possitive impact on the composition of humus: the amount of humic acids increased and that of fulvic acids decreased. A higher ratio of humic and fulvic acids was detected when peat manure was applied (0.99), this ratio was lower when straw manure (0.91) and semisolid manure (0.78-0.79) were applied. In plots without fertilization the ratio of humic and fulvic acids was 0.56-0.61. According to mobile humus matter (31-37 % from Corg.) and labile humic acids (> 1000 C mg/kg) indices, when using all types of manure the soil was moderately cultivated and the humus formation type was humic-fulvic.
Key words: peat manure, straw manure, semisolid manure, humus, mobile humus matter, humic acids, fulvic acids.
______________________________________________________________________________________________________
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 213-222
UDK 631.461.5:633.31:631.415.2
LIUCERNŲ GUMBELINIŲ BAKTERIJŲ ADAPTAVIMAS RŪGŠČIAI DIRVOŽEMIO REAKCIJAI
Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas
Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas
El. paštas: filialas@gargzdai.omnitel.net
Santrauka
1992-1997 m. laboratoriniais, vegetaciniais ir lauko bandymais buvo tiriamas liucernų gumbelinių bakterijų (Rhizobium meliloti) įvairių kamienų atsparumas ir adaptavimasis dirvožemio rūgščiai reakcijai.
Nustatytos Rhizobium meliloti kamienų dauginimosi kritinės pH reikšmės 4,6-5,0. Adaptuojant rūgščiai reakcijai 20 atrinktų kamienų, augti esant pH 5,0 prisitaikė tik septyni. Likusieji kamienai per dvejus adaptavimo metus žuvo.
Inokuliuojant efektyviais ir rūgščiai reakcijai adaptuotais kamienais A 425a ir A 2M24, liucernų sausųjų medžiagų derlius padidėjo atitinkamai 1,30 ir 1,02 t/ha lauko bandymuose, arba 28 ir 35 % vegetaciniuose bandymuose.
Nuo inokuliavimo visais atvejais gausėjo gumbelių augaluose. Tačiau adaptuoti kamienai sudarė vidutiniškai 28 % daugiau gumbelių negu neadaptuoti.
Reikšminiai žodžiai: liucernos, gumbelinės bakterijos, kamienai, efektyvumas, atsparumas, adaptavimas, rūgšti reakcija.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 213-222
UDK 631.461.5:633.31:631.415.2
ADAPTATION OF RHIZOBIUM MELILOTI STRAINS TO SOIL ACIDITY
Summary
Resistance and adaptation to soil reaction of Rhizobium meliloti various strains was investigated in laboratory, pot and field trials over the period 1992-1997.
Critical pH values 4.6-5.0 for Rhizobium meliloti strains propagation were determined. Out of the 20 selected strains only 7 adapted to growing at pH value 5.0. The rest of the strains were killed during 2 years of adaptation.
Inoculation by efficient and adapted to acid reaction strains A 425a and A 2M24 increased lucerne dry matter yield by 1.30 and 1.02 t/ha or 28 and 35 % in pot trials.
Inoculation increased the number of nodules in plants in all the cases. However, adapted strains contained 28 % more nodules than not adapted ones.
Key words: Rhizobium bacteria, strains, efficiency, resistance, adaptation, acid reaction, lucerne.
______________________________________________________________________________________________________
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 71, 223-239
UDK [633.32+633.31]:[631.847.211+632.937]
Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas
Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas
El. paštas: filialas@gargzdai.omnitel.net
Santrauka
Darbo tikslas išaiškinti gumbelinių bakterijų Rhizobium leguminosarum bv. trifolii ir Rhizobium meliloti preparatų, paruoštų skirtingų kamienų pagrindu, efektyvumą bei įvertinti naudoto biologinio preparato Vitamin Mix įtaką azoto fiksavimui. Be to, nustatyti gumbelinių bakterijų preparatų veikimo laiką liucernoms.
Preparato Vitamin Mix efektyvumas tirtas lauko bandymuose. Iš viso atlikti 6 bandymai: 3 dobilų 1992-1993 m. ir 3 liucernų 1992-1998 m.
Atlikus tyrimus nustatyta, kad raudonųjų dobilų inokuliavimas vidutiniškai pajaurėjusiame velėniniame jauriniame (Jv2) ir glėjiškame velėniniame jauriniame (JvP1) lengvo priemolio dirvožemiuose, vidutiniškai arba gausiai aprūpintuose maisto medžiagomis, buvo mažai efektyvus: žalių proteinų derliaus nepadidino, tačiau nežymiai padidėjo bendrojo azoto kiekis dobiluose. Nė vienas iš naudotų gumbelinių bakterijų kamienų didesniu efektyvumu neišsiskyrė. Tarp gumbelių skaičiaus ant dobilų augalų šaknų ir bendrojo azoto procento dobilų derliuje bei žalių proteinų derliaus pirmais žolių naudojimo metais buvo nustatyta vidutinė ar stipri koreliacinė priklausomybė (h = 0,65 ir h = 0,81). Liucernų inokuliavimas automorfiniame Jv2 ir pusiauhidromorfiniame JvP1 dirvožemiuose, vidutiniškai ar labai gausiai aprūpintuose P2O5 ir K2O, žalių proteinų derlių per ketverius žolių naudojimo metus padidino vidutiniškai tik 3,4 %. Didesnis inokuliavimo efektyvumas nustatytas pirmais ir antrais žolių naudojimo metais. Žalių proteinų derlius dėl inokuliavimo padidėjo vidutiniškai atitinkamai 0,06 t/ha (6,4 %) ir 0,09 t/ha (5,9 %). Iš naudotų inokuliavimui liucernų gumbelinių bakterijų kamienų didžiausiu efektyvumu pasižymėjo Al 3, pirmais žolių naudojimo metais derlių padidinęs 0,07 t/ha, arba 8,0 %, o antrais 0,13 t/ha, arba 8,2 %. Koreliacinė regresinė analizė rodo, kad padidėjusį gumbelinių bakterijų virulentiškumą su bendrojo azoto kiekiu derliuje bei žalių proteinų derliumi siejo koreliaciniai ryšiai išreikšti h = 0,52 ir h = 0,50. Preparatas Vitamin Mix neturėjo įtakos dobilų ir liucernų derliui bei jo kokybei.
Reikšminiai žodžiai: dobilai, liucernos, inokuliavimas, gumbelinės bakterijos, preparatas Vitamin Mix, efektyvumas.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2000, 71, 223-239
UDK [633.32+633.31]:[631.847.211+632.937]
Summary
It is known that the symbiotic nitrogen fixation is one of the most sensitive processes in the soil. The soil reaction, moisture and temperature are the factors mostly determining efficiency of nitrogen fixation in arable soils.
The basic goal of our experiments was to determine in the efficiency of rhizobia preparates prepared on the basis of different strains. The efficiency of the biopreparate Vitamin Mix also was determined in the field experiments in 1992-1998.
It was established that the effect of clover inoculation with Rhizobium in moderately podzolized sod-podzolic (Jv2) and gleyic sod-podzolic (JvP1) soils was not very high: the yield of crude protein did not increase, but the amount of nitrogen in the clover was higher. The efficiency of rhizobia strains used in the experiments was equivalent.
The relationship was determined between the number of nodules and the percent of nitrogen in clover (h = 0.65). The correlation between the number of nodules and the yield of crude protein was strong (h = 0.81).
The inoculation of alfalfa in the soils supplied with a high rate of available P2O5 and K2O compounds over all experimental years increased the yield of crude protein by 3.4 %. The highest efficiency of inoculation was determined in the first and second year of alfalfa growing. The yield of crude protein in this case was higher by 0.07 t/ha (8.0 %) and 0.09 t/ha (5.9 %). A significant crude protein yield increase was shown by rhizobium strain Al 3. The correlation regression analysis showed that greatest virulation of rhizobia and amount of nitrogen in the yield was in medium relationship (h = 0.52). The correlation between the number of nodules and the yield of crude protein was the same (h = 0.50).
The application of the biopreparate Vitamin Mix did not have any more marked effect on the efficiency of inoculation or on the clover and alfalfa growing.
When analysing the data over seven experimental years, we can see, that the best way to improve the effect of inoculation is to use several different strains at a time.
Key words: clover, alfalfa, inoculation, rhizobia, biopreparat Vitamin Mix, efficiency.
______________________________________________________________________________________________________
| · |