I skyrius. AGROCHEMIJA IR DIRVOTYRA

E. Bakšienė, V. Janušienė. Ilgalaikiai karbonatinio sapropelio tyrimai priesmėlio paprastojo išplautžemio dirvožemyje

R. Repšienė, A. K. Plesevičienė, S. Čiuberkis. Mėšlo normų įtaka dirvožemio savybėms ir agrocenozės produktyvumui

A. Šlepetienė, I. Liaudanskienė. Huminių rūgščių ir fulvorūgščių nustatymas Multiskan MS adaptavus programą Genesis Lite

II skyrius. ŽEMDIRBYSTĖ

I. Kinderienė. Eroziją mažinančių priemonių kalvoto reljefo dirvose energinis ir ekonominis palyginimas

A. Velykis, A. Satkus. Sėklų guolio kokybės veiksniai sunkiuose dirvožemiuose

III skyrius. AUGALININKYSTĖ

K. Rainys, V. Rudokas. Bulvių augimo sąlygų ir veislės įtaka derliui ir jo kokybei

O. Auškalnienė. Augimo reguliatoriaus Trineksapak-etilo ir jo mišinių įtaka žieminių kviečių stiebų biometriniams rodikliams

A. Kulikauskas, J. Sprainaitienė. Avižų veislių ir linijų derlingumo priklausomumas nuo oro temperatūros ir kritulių pasiskirstymo vegetacijos metu

J. Lapinskienė. Azoto trąšų normų įtaka pašarinių griežčių sėkloms, auginant bepasodiniu būdu

IV skyrius. ŽOLININKYSTĖ

E. Petraitytė. Eraičinsvidrių (Festulolium) ir baltųjų dobilų (Trifolium repens L.) konkurencija trumpalaikių ganyklų ekosistemoje

R. Skuodienė. Trumpalaikių šienaujamų žolynų įtaka po jų auginamų žieminių kviečių piktžolėtumui

V. Žemaitis. Sėklinių eraičinsvidrių derlingumas priklausomai nuo antsėlio, atolo pjovimo laiko, amžiaus ir tręšimo azotu

V skyrius. MIKROBIOLOGIJA

L. Piaulokaitė - Motuzienė, D. Končius, E. Lapinskas. Mikroorganizmų paplitimas esant skirtingoms dirvožemio agrocheminėms savybėms

CONTENTS

Chapter 1. AGROCHEMISTRY AND SOIL SCIENCE

E. Bakšienė, V. Janušienė. Long - term experiments on calcareous sapropel in sandy loam Haplic Luvisol

R. Repšienė, A.K. Plesevičienė, S. Čiuberkis. The effect of manure rates on soil properties and productivity of agrocenosis

A. Šlepetienė, I. Liaudanskienė. Determination of humic and fulvic acids by Multiskan MS having adapted the programme Genesis Lite

Chapter 2. AGRICULTURE

I. Kinderienė. Energy and economic comparison of measures designed for erosion reduction on hilly soils

A. Velykis, A. Satkus. Factors of seedbed quality on heavy soils

Chapter 3. CROP PRODUCTION

K. Rainys, V. Rudokas. Potato tuber yield and quality as affected by growing conditions and varietal peculiarities

O. Auškalnienė. The effect of the growth regulator Trinexapac - ethyl and its mixtures on the biometrical indicators of winter wheat stems

A. Kulikauskas, J. Sprainaitienė. Productivity of oats varieties and lines in relation to the air temperature and precipitation distribution within the growing season

J. Lapinskienė. The impact of nitrogen fertilizer rates on fodder swede seed yield as affected by the planting method without mother roots

Chapter 4. GRASSLAND HUSBANDRY

E. Petraitytė. Competition between Festulolium and white clover in short-term pasture ecosystems

R. Skuodienė. The impact of temporary grasslands for cutting on the incidence of weeds in winter wheat crops grown after the temporary grasslands

V. Žemaitis. Productivity of Festulolium seed crops in relation to the cover crop, aftermath cutting time, age and nitrogen fertilization

Chapter 5. MICROBIOLOGY

L. Piaulokaitė - Motuzienė, D. Končius, E. Lapinskas. The occurrence of microorganisms as affected by different soil agrochemical properties

I skyrius. AGROCHEMIJA IR DIRVOTYRA

El. p. eugenija.baksiene@voke.lzi.lt

Santrauka

Straipsnyje pateikiama duomenų analizė ilgamečių bandymų, atliekamų Lietuvos žemdir­bystės instituto Vokės filiale nuo 1984 metų. Tirtas karbonatinio sapropelio 50, 100, 150, 200 t ha^-1 normų (skaičiuojant sausąja medžiaga) poveikis šešialaukėje sėjomainoje auginamų augalų (kukurūzų, miežių, dobilų, žieminių rugių, bulvių, avižų) derliui, paprastojo išplautžemio agrocheminėms savy­bėms ir humuso kokybinei sudėčiai. Palyginimui įrengtas variantas su mėšlu, kuris buvo atnaujinamas kas rotaciją. Kasmet prieš augalų sėją dirvožemis tręštas mineralinėmis trąšomis.

Tyrimų rezultatai rodo, kad nuo didesnių sapropelio normų (150, 200 t ha^-1) trečiosios sėjomainos augalų produktyvumas didėjo kaip ir nuo mėšlo. Taip pat nustatyta, kad po trijų sėjo­mainos rotacijų sapropelio veikimas išliko teigiamas. Dirvožemio agrocheminės savybės kas rotacija prastėjo, tačiau nepasiekė rodiklių, buvusių prieš bandymų įrengimą. Fosforo ir kalio kiekis dirvo­žemyje kas rotaciją gausėjo. Nuo sapropelio gerėjo humuso kokybė (C_HA : C_FA – 0,74-0,77; kontr. var. – 0,71).

Reikšminiai žodžiai: sapropelis, mėšlas, derlius, dirvožemio savybės, humusas.

ISSN 1392-3196

 E. Bakšienė, V. Janušienė

 Summary

The feasibility to use sapropel as fertiliser has been investigated at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture since 1984. The experiments were carried out on a sandy loam Haplic Luvisol in the six-course crop rotation (maize, barley, clover, winter rye, potatoes, oats) with the application of 50, 100, 150, 200 t ha^-1 rates of calcareous sapropel (calculated as dry matter) and 100 t ha^-1 of manure on the background of mineral fertilisers. Sapropel was applied only to the first crop (maize) in the rotation (in 1984). Manure was applied to the first crop in each  crop rotation (in 1984, 1990 and 1996).

Summarised results of the long-term experiment showed that by the end of the second (after 12 years) and third (after 18 years) rotations the effect of sapropel on soil chemical properties was positive. Calcareous sapropel reduced soil acidity, increased the amount of exchangeable bases (Ca+Mg). Under the influence of sapropel the contents of organic carbon and total nitrogen increased, as well. The amount of phosphorus and potassium increased. Sapropel improved the composition of humus (C_HA:C_FA – 0.74-0.77; in check – 0.71).

The experimental results showed that the higher rates (150, 120 t ha^-1) of dry sapropel after 18 years of application increased the productivity of crops. The highest rate of sapropel (200 t ha^-1) gave almost the same effectiveness as manure, applied in every rotation.

 Key words: sapropel, manure, yield, soil properties, humus. 

 ISSN 1392-3196

El. p.: regina@vezaiciai.lzi.lt; stepas@vezaiciai.lzi.lt 

 Santrauka

Ilgamečiuose bandymuose, įrengtuose 1959 m. nepasotintajame balkšvažemyje LŽI Vėžai-čių filiale, septynlaukės sėjomainos šeštos rotacijos tyrimų duomenimis, tręšiant didėjančiomis mėšlo normomis (20, 40, 80, 120 t ha^-1), nekalkintame dirvožemyje mažėjo rūgštumo rodikliai, o kalkintame – mėšlas jiems įtakos beveik neturėjo. Judriųjų P₂O₅ ir K₂O esminis padidėjimas nekalkintame dirvožemyje gautas nuo mėšlo 80 t ha^-1 ir 120 t ha^-1 normų, o kalkintame – beveik nuo visų. Siste­mingas tręšimas mėšlu ne tik 120 t ha^-1, bet ir 80 t ha^-1 tapo panašaus veiksmingumo kaip kalkinimas. Didinant mėšlo kiekį nuo 20 iki 120 t ha^-1, nekalkinto dirvožemio pasėliuose nuosekliai mažėjo visų augalų piktžolėtumas, o kalkinto – esminių pokyčių nebuvo.

Reikšminiai žodžiai: rūgštus ir pakalkintas dirvožemis, mėšlo normos, apykaitos energija, balansas, piktžolės.

ISSN 1392-3196

R. Repšienė, A.K. Plesevičienė, S. Čiuberkis

Summary

Long-term trials were established in 1959 at the Vėžaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture on a Dystric Albeluvisol soil in a seven-field crop rotation. According to the data of the sixth crop rotation increasing manure rates (20, 40, 80, 120 t ha^-1) in unlimed soil decreased acidity indicators. On limed soil manure application had no significant effect on soil acidity indicators. A significant increase in mobile P₂O₅, K₂O in acid soil was identified after application of 80 and 120 t ha^-1 of manure, and on limed soil all rates of manure had a significant effect. Regular fertilization with manure from 80 to 120 t ha^-1 became similar in action to liming by 1 rate according to hydrolytic soil acidity. At increasing rates of manure from 20 to 120 t ha^-1 a consistent decrease in weed infestation in acid soil was observed in all crops, however no significant changes in weed infestation were found in limed soil.

Key words: acid and limed soil, manure rates, metabolizable energy, balance, weeds.

ISSN 1392-3196

El. p. alvyra@lzi.lt

Santrauka

Tyrimai atlikti 2002-2004 m. LŽI Analitinėje (nuo 2004 m. Cheminių tyrimų) labora­torijoje siekiant įvertinti Multiskan MS instaliuotos programos Genesis Lite galimybes humuso medžiagoms nustatyti. Atliktos huminių rūgščių ir fulvorūgščių ištraukos 25 dirvožemio mėgi­niuose. Oksidacija atlikta pagal Tiurino metodo Nikitino modifikaciją. Fotometravimui 300 ml matuojamo tirpalo pilta į 96 vietų plokšteles ir fotometruota naudojant programą Genesis Lite su šviesos filtrais l = 590 ir 620 nm. Pagrindinis standartinis tirpalas ruoštas iš gliukozės (1 ml /1 mg C), standartinius tirpalus deginant ir skiedžiant kaip ir tiriamus mėginius. Tyrimais nustatyta huminių rūgščių ir fulvorūgščių pakartojimų skaičiaus plokštelėje, praskiedimo laipsnio, filtro šviesos bangos ilgio įtaka duomenų standartinam nuokrypiui ir variacijos koeficientui. Taip pat buvo nustatytas huminių rūgščių ir  fulvorūgščių kiekis ne vien tik pagal organinės C kiekį, bet ir naudojant standartinius huminių rūgščių preparatų tirpalus. Ištirta, kaip su programa Genesis Lite operatyviai keisti matavimo parametrus, redaguoti, įvesti praskiedimus, daryti standartų atranką, įrašyti kelias matavimo programas, eliminuoti duomenis, atlikti pakartotinį matavimą, gautus analizės duomenis įrašyti elektroninėje formoje arba atspausdinti. Įvertinus gautų duomenų Vx % ir SD, rekomenduotinas optimalus pakartojimų skaičius plokštelėje – 3, filtro bangos ilgis – 590 nm; praskiedimas 2-10 kartų. Atlikus metodinius tyrimus, aprašytas huminių rūgščių ir fulvorūgščių nustatymas naudojant Multiskan MS ir programą Genesis Lite.

Reikšminiai žodžiai: Multiskan MS, Genesis Lite, fotometrinis nustatymas, huminės rūgštys, fulvorūgštys.

ISSN 1392-3196

UDK 631.417.2:535.24

DETERMINATION OF HUMIC AND FULVIC ACIDS BY MULTISKAN MS HAVING ADAPTED THE PROGRAMME GENESIS LITE

A. Šlepetienė, I. Liaudanskienė

Summary

Laboratory tests conducted at the LIA’s chemical research laboratory during the period 2002-2004 were designed to estimate the feasibility of use of Genesis Lite Windows software installed in Multiskan MS for the determination of humic substances. Humic and fulvic acids were extracted from 25 soil samples. Oxidation was performed by wet chemistry following Tyurin’s method as modified by Nikitin. Channels of the microplate used for photometry were filled with 300 ml of the solutions by an 8-channel automatic micropipette. Standard glucose solution (1 mg C ml^-1) was used. The software Genesis Lite with light filters l = 590 and 620 nm was used for photometry. The chief standard solution was prepared from glucose (1 mg C ml^-1), the standard solutions were oxydised and diluted in the same way as the soil samples. The tests revealed the effects of the number of repetitions of humic and fulvic acids per plate, dilution degree, wavelength of filter on the standard deviation and variation coefficient of the data. We also measured the content of humic and fulvic acids not only according to organic C content, but also by using standard solutions of humic acids preparations. We also ascertained how Genesis Lite can be used for rapid change of measuring parameters, editing, entering of dilution coefficient, selection of standards, application of several measuring programmes, data elimination, performance of repeaded measurement, recording the analysis data in an electronic form or printing. Assessment of V x% and SD of our data suggests that the recommended optimal number of repetitions per plate is 3, wavelength of the filter 590 nm; dilution 2-10 times. Having conducted methodological tests, a description was prepared for the determination of humic and fulvic acids using Multiskan MS and Genesis Lite software.

Key words: Multiskan MS, Genesis Lite, photometric determination, humic acids, fulvic acids.

II skyrius. ŽEMDIRBYSTĖ

El. p. kaltbs@kaltbs.lzi.lt

Santrauka

Lauko bandymai daryti 1997-2002 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stoties 7-9^o statumo kalvų šlaituose eroduotame pasotintame balkšvažemyje (JIb-el) – Eutric Albelu­visols (ABe-el).

Kalvoto reljefo eroduojamose dirvose apykaitos (AE) ir bendrosios energijos (BE) kiekis miežių ir avižų produkcijoje palankiais metais sukauptas didesnis. 2000 m. iš rudens artoje dirvoje bendrosios energijos (BE) augintų miežių augalų produkcijoje sukaupta 35 % daugiau negu 1999 m., o avižų – 2000 m. 44,9 % daugiau negu 2001 metais.

Gilų rudeninį arimą pakeitus lėkščiavimu, giliu purenimu ar dirvos nedirbant, o erozijai mažinti naudojant šiaudus ir tarpinius pasėlius, apykaitos energijos kiekis avižų produkcijoje iš esmės nepakito. Miežiuose ir poveikio augaluose – avižose apykaitos energijos kiekis turėjo tendenciją mažėti nuo lėkščiavimo arba gilaus purenimo, smulkintų šiaudų įterpimo ir baltųjų garstyčių (Sinapis alba L.) įsėjimo į lėkščiuotą ir giliai purentą dirvą. Taikant neverstuvinį žemės dirbimą (lėkščiavimas, gilus purenimas) dirvožemio erozijos nuostoliai šlaite sumažėjo 80,0-80,4 %, palyginus su giliu arimu, o rudenį žemės nedirbant (šiaudai, raundapas) nuostolių nepatirta.

Bearimio žemės dirbimo – lėkščiavimo ir raundapo vartojimo papildymas smulkintų šiaudų metinio derliaus įterpimu lėkščiuojant, palyginus su tokiu pat dirbimu be šiaudų, BE kiekį miežiuose padidino 2,27 GJ ha^-1, arba 3,6 %, o AE kiekį – 1,46 GJ ha^-1,  arba 4,3 %, o avižose atitinkamai 3,17 GJ ha^-1,  arba 3,9 % ir 0,1 GJ ha^-1, arba 0,2 %. Dirvožemio nuostolių nuo vandeninės erozijos bearimiu dirbimu nepatirta.

Miežius auginti šlaite buvo nuostolinga, o avižas – pelninga – pelno gauta 73,4-245,9 Lt ha^-1. Avižas auginti labiausiai apsimokėjo raundapu 3 l ha^-1 purkštoje, lėkščiuotoje dirvoje.

Reikšminiai žodžiai: kalvotas reljefas, žemės dirbimo būdai, smulkinti šiaudai, tarpiniai pasėliai, apykaitos energija (AE), bendroji energija (BE), pelnas.

ISSN 1392-3196

UDK  631.459 :[631.51.003+631.6.02.003]

ENERGY AND ECONOMIC COMPARISON OF MEASURES DESIGNED FOR EROSION REDUCTION ON HILLY SOILS

I.Kinderienė

Summary

Field experiments were conducted during 1997-2002 at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Kaltinėnai Experimental Station on the slopes with 7-9° inclination. The soil of the experimental site was (JIb-el) Eutric Albeluvisol (Abe-el).

In the eroded soils on hilly relief the amount of metabolizable (ME) and total energy (TE) in the production of spring barley and oats was found to be higher in favourable years. The amount of total energy in plant production of barley in the autumn – ploughed soils in 2000 was by 35 % higher and in oats by 44.9 % than 1999.

Having substituted deep ploughing by a shallow discing, by a deep loosening or by a ploughless tillage with the usage of chopped straw and catch crop (Sinapis alba L.) the amount of metabolizable energy in oats plant production was stable. The metabolizable energy tended to decrease in spring barley and in oats (effect plants) due to the shallow discing or deep loosening, chopped straw incorporation and white mustard sowing in the disced and loosened soil.

Ploughless soil tillage practice – discing and Roundup 3 l ha^-1 application complemented with chopped straw incorporation, compared with the same tillage without straw incorporation, increased the amount of total energy of barley by 2.27 GJ ha^-1 or 3.6 % or the amount of metabolizable energy by 1.46 GJ ha^-1 or 4.3 % and in oats, by 3.17 GJ ha^-1 or 3.9 % and by 0.1 GJ ha^-1 or 0.2 % respectively. Growing of spring barley on the slope of hills was detrimental, and that of oats – profitable. The obtained profit for oats was 73.4-245.9 Lt ha^-1. Growing of oats was most profitable when Roundup 3 l ha^-1 and discing were used.

Key words: hilly relief, soil tillage method, chopped straw, catch crop, metabolizable energy (ME), total energy (TE), profit. 

ISSN 1392-3196

El. p. joniskelio_lzi@post.omnitel.net

Santrauka

Straipsnyje pateikta Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotyje limnogla­cialiniame sunkaus priemolio rudžemyje 1995-2002 m. atliktų kompleksinių tyrimų duomenys, įvertinant įvairių veiksnių įtaką sėklų guolio kokybei. Analizuojama pagrindinio ir priešsėjinio žemės dirbimo, dirvožemio savybių gerinimui naudotų meliorantų bei sėjomainų ir priešsėlių poveikis vasarinių ir žieminių augalų sėklų guolio kokybei bei technologinės ir biologinės galimybės ją optimizuoti.

Nustatyta, kad sunkiuose dirvožemiuose vasariniams augalams sudaromam sėklų guoliui optimizuoti tikslinga mažinti priešsėjinio dirvos dirbimo intensyvumą, dalį darbų perkeliant į rudens laikotarpį bei pasirenkant kombinuotus ir su pasyviomis darbinėmis dalimis padargus. Supaprastintas bearimis žemės dirbimas sunkiuose priemoliuose sėklų guolio kokybės požiūriu labiau tinka žieminiams augalams negu vasariniams, o jo neigiamą įtaką vasarinių augalų sėklų guoliui galima sumažinti gerinant dirvožemio armens savybes meliorantais, ypač mėšlu. Žieminiai augalai kaip priešsėliai molinguose dirvožemiuose sėklų guolio kokybės požiūriu turėjo didelį pranašumą prieš vasarinius, todėl didinant žieminių augalų, ypač daugiamečių žolių plotą pasėlių struktūroje, geriau išnaudojama jų vertė dirvožemio fizikinių savybių gerinimui ir sėjomainų produktyvumo didinimui. 

Reikšminiai žodžiai: sunkaus priemolio rudžemis, žemės dirbimas, meliorantai, priešsėliai, sėjomainos, sėklų guolis.

ISSN 1392-3196

A. Velykis, A. Satkus

Summary

This article presents the results of complex investigations carried out over the period 1995-2002 at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Joniškėlis Research Station on a glacial lacustrine clay loam Gleyic Cambisol, evaluating the effects of different factors on seedbed quality. The influence of primary and pre-sowing soil tillage, ameliorants, used for improvement of soil properties, crop rotations and preceding crops on seedbed quality of spring and winter crops, also technological and biological possibilities for its optimizing are analyzed.

Experimental evidence suggests that it is expedient to decrease the intensity of pre-sowing soil tillage in order to optimize seedbed, formed for spring crops on heavy soils, to carry out part of the tillage operations in autumn and choose combined implements and fitted with passive working parts. Reduced ploughless soil tillage on clay loams is more suitable for winter crops from the viewpoint of seedbed quality, and it is possible to decrease its negative influence on spring crop seedbed by improvement of topsoil properties by incorporating ameliorants, especially farmyard manure. Winter crops, as preceding crops on clayey soils have a great advantage over spring crops in terms of seedbed quality, therefore it is worth expanding the winter crops area, especially of perennial grasses, in the crop structure, which allows a better utilization of their value for the improvement of soil physical properties and increasing of the crop rotation productivity.

Key words: clay loam Gleyic Cambisol, soil tillage, ameliorants, preceding crops, rotations, seedbed.  

III skyrius. AUGALININKYSTĖ

El.p. elmininkai@lzi.lt

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto Elmininkų bandymų stotyje smėlingame lengvo priemolio karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje (IDg4-k) daryti tręšimo bandymai su penkiomis įvairaus ankstyvumo bulvių veislėmis. Straipsnyje pateikti 2000-2002 metų tyrimų duomenys apie skirtingų trąšų poveikį įvairių veislių bulvių gumbų produktyvumui, krakmolo ir sausųjų medžiagų kiekiui gumbuose.

Atliktų tyrimų duomenimis, tirtų veislių bulvių derliui įtakos turėjo tręšimas mineralinėmis trąšomis bei jų deriniais, veislės genetinės savybės ir meteorologinės sąlygos bulvių vegetacijos metu.

Vidutiniais trejų metų tyrimų duomenimis, gausiausiai (21,8-27,4 t ha^-1) derėjo vidutinio vėlyvumo ‘Hermes’ bulvės. Derlingiausi buvo 2000 m., kai užaugo didžiausias (19,3-36,0 t ha^-1) visų veislių bulvių derlius. Geriausiai derėjo bulvės, tręštos mineralinių trąšų N₉₀P₉₀K₁₈₀ mišiniu ir kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis N₉₀P₉₀K₁₈₀ su mikroelementais – užderėjo atitinkamai 20,6-26,1 t ha^-1 ir 21,4-27,4 t ha^-1.

Kompleksinės mineralinės trąšos N₉₀P₉₀K₁₈₀ su mikroelementais gumbų derliui turėjo didesnę įtaką negu mineralinių trąšų N₉₀P₉₀K₁₈₀ mišinys. Krakmolo ir sausųjų medžiagų kiekis įvairių veislių bulvių gumbuose labiausiai priklausė nuo genetinių veislės savybių ir meteorologinių sąlygų bulvių vegetacijos metu. Tirtų trąšų įtaka minėtiems rodikliams buvo neesminė. Vidutiniais trejų metų duomenimis, nukasus bulves, daugiausiai krakmolo ir sausųjų medžiagų sukaupė vidutinio anksty­vumo ‘Lady Rosetta’ (17,0-17,9 ir 23,2-24,21 %) ir vidutinio vėlyvumo ‘Saturna’ (17,1-17,4 ir 23,5-23,8 %) bulvės. Patręšus mėšlu, didėjo tirtų veislių bulvių krakmolingumas ir sausųjų medžiagų kiekis gumbuose – atitinkamai 14,9-17,9 ir 21,2-24,2 %.

Reikšminiai žodžiai: bulvės, veislė, trąšos, krakmolas, sausosios medžiagos, traškučiai.

ISSN 1392-3196

K. Rainys, V. Rudokas

Summary

Research on the effects of different fertilizers on potato yield, starch and dry matter content was carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Elmininkai Research Station during the period 2000-2002. Five Lithuania-registered potato varieties of different maturity groups were grown in the fields with different fertilization background: early ‘Goda’ and ‘Vokė’, medium early ‘Lady Rosetta’, medium late ‘Saturna’ and ‘Hermes’.

Experimental evidence suggests that potato tuber yield was affected by different fertilizers applied, as well as by the varietal characteristics and the weather conditions during the potato growing season. According to three-years’ averaged data, most productive were found to be medium-late ‘Hermes’ (21.8-27.4 t ha^-1). The highest yields of all potato varieties (19.3-36.0 t ha^-1) were harvested in 2000. Using compound mineral fertilizers N₉₀P₉₀K₁₈₀ and complex mineral fertilizers N₉₀P₉₀K₁₈₀ with microelements, the highest yields (20.6-26.1 t ha^-1 and 21.4-27.4 t ha^-1) were harvested. Complex mineral fertilizers N₉₀P₉₀K₁₈₀ with microelements were superior to compound mineral fertilizers N₉₀P₉₀K₁₈₀ in terms of potato tuber yield. The weather conditions during the potato vegetative growth period and varietal characteristics had an impact on starch and dry matter content in potato tubers. The fertilizers used in the trial had no significant effect on these indicators. Three years’ averaged experimental findings indicate that the highest content of starch and dry matter was identified for the medium early variety ‘Lady Rosetta’ (17.0-17.9 % and 23.2-24.21 %) and the medium late variety ‘Saturna’ (17.1-17.4 % and 23.5-23.8 %). The highest starch and dry matter content in different potato varieties was found in 2002 (14.9-21.0 % and 21.3-27.1 %). Using manure (40 t ha^-1), the highest starch and dry matter content (14.9-17.9 % and 21.2-24.2 %) was found in the tubers of most varieties studied.

Key words: potatoes, variety, fertilizers, starch, dry, matter, chips. 

ISSN 1392-3196

Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas

El. p. ona@lzi.lt

Santrauka

Augimo reguliatoriai naudojami javų išgulimui išvengti ir užima svarbią vietą javų auginimo technologijoje. Augimo reguliatorių bei jų mišinių ir derinių efektyvumo tyrimai daryti 2002-2003 metais Lietuvos žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus sėjomainų žieminių kviečių ‘Širvinta’ laukuose. Dirvožemis – giliau karbonatingas sekliau glėjiškas rudžemis, lengvas priemolis, drenuotas, neutralaus rūgštumo. Žieminiai kviečiai purkšti giberalinų sintezės inhibitoriais cykoceliu 750 SL (chlormekvatcloridas 750 g l^-1) ir modus 250 EC (trineksapak etilas  250 g l^-1) bei etileno sintezę skatinančiu terpalu C (mepikvatchloridas + etefonas 305 + 155 g l^-1) įvairiais augimo tarpsniais: BBCH 29-30 (bamblėjimo pradžia); BBCH 32-33 (bamblėjimo); ir BBCH 37-39 (paskutinio lapo pasirodymas).

Modus 250 EC derinyje su CCC efektyviai trumpino žieminių kviečių stiebus ir apsaugojo juos nuo išgulimo.

Purkšti augimo reguliatoriais žieminių kviečių ‘Širvinta’ augalai buvo 3-30 cm žemesni nei nepurkšti. Žemiausi augalai buvo tuose laukeliuose, kuriuose žieminiai kviečiai pirmą kartą buvo nupurkšti CCC 1 l ha^-1, o antrą – CCC + modus (0,4 + 0,2), taip pat pirmą kartą nupurškus CCC, o antrajam purškimui panaudojus modus 0,4 l ha^-1. Pastarasis derinys 2002 metais geriausiai apsaugojo žieminių kviečių augalus nuo išgulimo.

Reikšminiai žodžiai: augimo reguliatoriai, išgulimas, augalų aukštis, žieminiai kviečiai, tarpubamblių ilgis, oro temperatūra.

ISSN 1392-3196

O. Auškalnienė

Summary

Plant growth regulators (PGR) are used in the cereal growing technology to prevent lodging. To estimate the efficacy of plant growth regulators, field trials were conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture’s, Department of Soil and Plant Management during 2002-2003. The soil of the experimental site is drained soddy gleyic, light loam. The winter wheat cv. ‘Širvinta’ stands were sprayed with the gibberellin biosynthesis inhibitors CCC (chlormequat chloride CCC), Modus (trinexapac - ethyl) or with ethylene releasing Terpal C three times – BBCH 29-30; BBCH 32-33 and BBCH 37-39.

Modus 250EC in combination with CCC was effective at shortening of winter wheat stems and protected winter wheat plants against lodging.

The plants of winter wheat in the plots sprayed with PGR were 3-30 cm shorter compared to the untreated plots. The best results were obtained in the plots, applied with PGR twice: for the first time CCC 1.0 l ha^-1 and for the second time CCC and Modus (0.4 + 0.2 l ha^-1). Similar results were obtained in the winter wheat plots applied with CCC 1.0 l ha^-1 for the first treatment and with Modus 0.4 l ha^-1 for the second. The latter combination gave the best protection against lodging in the year 2002.

Key words: PGR, cereals lodging, winter wheat, plant high, length of internodes, air temperature.  

ISSN 1392-3196

El. p. kulikauskas@lzi.lt

Santrauka

1999-2003 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriuje tirtas kritulių ir oro temperatūros kiekis įvairiais augimo tarpsniais bei jų įtaka avižų grūdų derlingumui.

Bandymai daryti sėjomainos laukuose, kuriuose vyrauja karbonatingi glėjiški vidutinio sunkumo rudžemiai. Tyrimų metais tais pačiais augimo tarpsniais buvo skirtinga oro temperatūra ir kritulių kiekis.

Nustatyta, kad javų derlingumas iš esmės priklauso nuo klimatinių veiksnių. Taip pat nustatyta koreliacija tarp avižų derlingumo ir kritulių kiekio bei oro temperatūros atskirais dešim­tadieniais.

Palyginus avižų veislės ‘Jaugila’ ir linijos 1407-30 derlingumo priklausomumą nuo oro temperatūros per atskirus dešimtadienius, teigiama koreliacija buvo per pirmąjį gegužės dešimtadienį (r = 0,906 ir r = 0,829). Antrąjį gegužės dešimtadienį koreliacijos koeficientas buvo mažesnis (r = 0,816 ir r = 0,739). Stipri neigiama koreliacija tarp avižų derlingumo ir oro temperatūros buvo nustatyta pirmą, antrą ir trečią birželio mėnesio dešimtadieniais.

Teigiama koreliacija tarp avižų derlingumo ir kritulių kiekio buvo pirmą liepos dešimtadienį (r = 0,848 ir r = 0,711)  ir antrą gegužės dešimtadienį (r = 0,661 ir r = 0,564). Neigiama koreliacija tarp derlingumo ir kritulių kiekio nustatyta pirmą gegužės (r = - 0,645 ir r = - 0,832) bei trečią birželio  (r = - 0,620 ir r = - 0,854) mėnesių dešimtadieniais.

Reikšminiai žodžiai: avižos, veislės, derlingumas, koreliacija, meteorologinės sąlygos.

ISSN 1392-3196

A. Kulikauskas, J. Sprainaitienė

Summary

The effects of temperature and precipitation distribution within the different growth stages on the grain yield of oats were studied at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Department of Cereals Breeding during the period 1999-2003.

The prevalent soil type of the experimental site is calcaric gleyic moderately heavy cambisol. The air temperature and amount of precipitation at the same growth stages varied between different experimental years.

The present article suggests that oats productivity is primarily dependent on the weather factors. A correlation was determined between oats productivity and distribution of precipitation amount and air temperatures within separate ten-day periods.

Comparison of the productivity of cv. ‘Jaugila’ and line 1407-30 in relation to the air temperature during separate ten-day periods revealed a positive correlation during the first ten-day period of May (r = 0.906 and r = 0.829). In the second-ten day period of May the correlation coefficient was lower (r = 0.816 and r = 0.739). A strong negative correlation between oats produc­tivity and air temperature was identified in the first, second, and third ten-day periods of June.

A positive correlation between oats productivity and the amount of precipitation was identified in the first ten-day period of July (r = 0.848 and r = 0.711) and the second ten-day period of May (r = 0.661 and r = 0.564). A negative correlation between the oats productivity and amount of precipitation was found in the first ten-day period of May (r = - 0.645 and r = - 0.832), and in the third ten-day period of June (r = - 0.620 and r = - 0.854).

Key words: oats, varieties, productivity, correlation, meteorological conditions.

ISSN 1392-3196

El. p. filialas@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale 1998-2001 m. buvo tiriamos azoto trąšų normos pašariniams griežčiams. Dirvožemis – nepasotintas giliau glėjiškas balkšvažemis – lengvas priemolis,  kurio pH_KCl 5,5-6,0.

1998-2000 m. rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje pašariniai griežčiai (Brassica napus L. rapifera Metzger.) ‘Vėžaičiai’ sėti (4 kg ha^-1) bepasodiniu būdu. Foninis tręšimas P₉₀K₁₂₀ atliktas prieš sėją. Tirtos azoto trąšų normos nuo N₆₀ iki N₁₈₀ buvo išbertos pavasarį, atsinaujinus griežčių vegetacijai, o papildomai tręšta sėklojų butonizacijos pradžioje – po 2-3 savaičių.

Vidutiniais bandymų duomenimis, didinant azoto trąšų normą iki N₁₂₀, sėklų derlius nuosekliai didėjo iki 825 kg ha^-1 arba, palyginus su netręštais augalais, vidutinis sėklų derliaus priedas sudarė 401 kg ha^-1, arba 94 %. Azoto trąšų normą didinant iki N₁₅₀ ir N₁₈₀ didesnio sėklų derliaus negauta.

Pašariniai griežčiai pasiekė didžiausią 1000-čio sėklų masę – 3,5 g, sėklojus patręšus mažiausia – N₆₀ trąšų norma. Didžiausias sėklų daigumas (94 %) nustatytas, kai sėklos buvo išlaikytos 6 mėn. ir kai buvo panaudota per vieną kartą 120 kg ha^-1 azoto trąšų.

Už sunaudotą vieną kilogramą azoto didžiausias sėklų derliaus priedas gautas tręšiant N₆₀ ir N₁₂₀ ir sudarė 3,37 ir 3,34 kg. Azoto trąšų N₁₂₀ normos paskirstymas griežčiams per du kartus nebuvo pranašesnis už vienkartinį tręšimą. Toliau didinti azoto normą neapsimoka.

Reikšminiai žodžiai: pašariniai griežčiai, bepasodinis sėklų auginimo būdas, azoto trąšos, normos.

ISSN 1392-3196

J. Lapinskienė

Summary

The effects of nitrogen fertiliser rates on fodder swede were studied at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Vėžaičiai Branch during the period 1998-2001. The soil of the experimental site is characterised as Dystri-Endohyperstagnic Albeluvisol light loam with a pH_KCl of 5.5-6.0.

The fodder swede (Brassica napus L. rapifera Metzger.) variety ‘Vėžaičiai’ was grown not from mother roots, “from seed to seed” method was used. The crop was sown at a seed rate of 4 kg ha^-1 in the second half of August of 1998-2000. Background fertilisation P₉₀K₁₂₀ was applied before sowing. The tested nitrogen fertiliser rates from N₆₀ to N₁₈₀ were spread in spring upon resumption of vegetative growth of fodder swede and extra fertilisation was given after 2-3 weeks at the beginning of budding stage of seed stalks.

 Averaged experimental data suggest that increasing of nitrogen fertiliser rate to N₁₂₀ kg ha^-1 resulted in a consistent seed yield increase to 825 kg ha^-1 or compared with the plants that did not receive any nitrogen fertilisation, the average seed yield increase amounted to 401 kg ha^-1 or 94 %. Further increase of nitrogen fertiliser rate up to N₁₅₀ and N₁₈₀, did not result in increased seed yield.

The highest 1000 seed weight of 3.5 g was obtained having fertilised fodder swede seed stalks with the lowest N₆₀ fertiliser rate. The highest seed germinating power (94 %) was identified when the seed had been stored for 6 months and N₁₂₀ kg ha^-1 had been given in one application.

The highest seed yield increase 3.37 and 3.34 kg through one kg of nitrogen used was obtained at N₆₀ and N₁₂₀ kg ha^-1 fertilisation. Splitting of N₁₂₀ rate in two applications was not found superior to the single application. It did not pay to further increase the rate of nitrogen.

 Key words: fodder swede, seed growing method without mother roots, nitrogen fertiliser rates.  

IV skyrius. ŽOLININKYSTĖ

El. p. elena.petraityte@lzi.lt

Santrauka

Tyrimai daryti 1998-2003 m. UAB „LŽI Dotnuvos eksperimentinis ūkis” Valinavos ganykloje. Dirvožemis – lengvo priemolio glėjiškasis rudžemis, kurio pH 6,4-6,9, humuso – 3,2-3,5 %, judriųjų P₂O₅ – 238-259 mg ir K₂O – 143-152 mg kg^-1 dirvožemio. Daugiametės žolės dviejuose bandymuose įsėtos 1998 ir 1999 m. pavasarį su antsėliu vikių ir avižų mišiniu žaliam pašarui (50+100 kg ha^-1 sėklos). Mišiniuose baltųjų dobilų sėta 25 %, 50 % ir 75 %, o varpinių žolių 25 %, 50 %, 75 % ir 100 %. Daugiametės žolės kiekvienų naudojimo metų pavasarį tręštos P₆₀K₆₀. Azoto trąšomis tręštos tik grynos eraičinsvidrės. Ganykloje ganytos melžiamos karvės 4-5 kartus per sezoną.

Tyrimų tikslas – nustatyti eraičinsvidrių ‘Punia’ ir baltųjų dobilų ‘Sūduviai’ mišinių narių sėklos santykį bei palyginti šiuos mišinius su daugiamečių svidrių ‘Žvilgė’, tikrųjų eraičinų ‘Kaita’ ir baltųjų dobilų mišiniais.

Vidutiniai dviejų bandymų trejų naudojimo metų duomenys rodo, kad netręšiami azotu eraičinsvidrių ‘Punia’ ir baltųjų dobilų ‘Sūduviai’ mišiniai užaugino gausų ir stabilų 6,22-6,38 t ha^-1 sausųjų medžiagų derlių. Žolių pirmais-trečiais naudojimo metais esminių skirtumų tarp eraičinsvidrių ir baltųjų dobilų sėklos santykio mišinyje ir ganomų žolynų produktyvumo nenustatyta. Padidinus eraičinsvidrių dalį, žolyne sumažėjo baltųjų dobilų ir įvairiažolių. Eraičinsvidrės labiau stelbė baltuosius dobilus negu daugiametės svidrės ar tikrieji eraičinai. Grynos eraičinsvidrės davė didžiausią sausųjų medžiagų derlių (6,87 t ha^-1), tačiau šis derlius gautas N₁₈₀ fone, išberiant po N₆₀ pavasarį ir po antro bei trečio ganymo. Nors derliaus priedas gautas patikimas, tačiau jis nepakankamas azoto sąnaudoms kompensuoti. Tikrųjų eraičinų ir baltųjų dobilų mišinyje dobilų buvo daugiausiai – 42,2 % ir gauta daugiausiai žalių baltymų – 21,0 %. Netręštas azotu šis mišinys I-III žolių naudojimo metais davė 6,42 t ha^-1 sausųjų medžiagų. Mažiausiai produktyvus iš visų tirtų mišinių buvo daugiamečių svidrių ir baltųjų dobilų mišinys – 5,76 t ha^-1 sausųjų medžiagų.

Reikšminiai žodžiai: Festulolium, baltieji dobilai, žolių mišiniai, ganymo ciklai.

ISSN 1392-3196

E. Petraitytė

Summary

Experiments were conducted during 1998-2003 in the Valinava pasture of LIA Experimental Farm in Dotnuva. The soil of the experimental site is gleyic, light loam (Cambisol), with a pH value of 6.4-6.9, humus content 3.2-3.5 %, available P₂O₅ 238-259 mg and K₂O 143-152 mg kg^-1 soil. The experimental objective was to determine the seed ratio of intergeneric hybrids Festulolium ‘Punia’ and white clover ‘Sūduviai’ in a re-seeded pasture and to compare these mixtures with the mixtures composed of perennial ryegrass ‘Žvilgė’ and meadow fescue ‘Kaita’ with white clover. The mixtures consisted of 25-50-75 % white clover and 25-50-75-100 % of grasses. 

Averaged data of two experiments of three years of use suggest that nitrogen-unfertilized  mixture of Festulolium ‘Punia’ / white clover gave a high and stable yield of 6.22-6.38 t ha^-1 DM. In the first-third years of sward use no significant differences were identified between Festulolium and white clover seed ratio in the mixture and the productivity of grazing swards. When Festulolium share was increased in the sward, this resulted in a considerable decline in white clover and forbs. Festulolium had a greater suppressive effect on white clover compared with perennial ryegrass or meadow fescue. Festulolium sown pure gave the highest dry matter yield 6.87 t ha^-1, however, this yield was obtained on the background of abundant nitrogen fertilization N₁₈₀, applying N₆₀ in spring and after the second-third grazing. Although a marked yield increase was obtained, it was insufficient to offset nitrogen input. Meadow fescue/white clover mixture contained the highest share of clover (42.2 %) and the largest content of crude protein (21.0 %). This mixture unfertilized with nitrogen gave a dry matter yield of 6.42 t ha^-1 in the first-third year of sward use. Under central Lithuania’s conditions the least productive of all investigated mixtures was found to be perennial ryegrass / white clover mixture 5.76 t ha^-1 DM.

Key words: Festulolium, white clover, grass mixtures, grazing cycles 

ISSN 1392-3196

El. p. rskuod@vezaiciai.lzi.lt

Santrauka

Pateikiami 1995-2000 metais LŽI Vėžaičių filiale darytų tyrimų duomenys apie piktžolių paplitimą šienaujamuose trumpalaikiuose žolynuose bei po jų auginamuose žieminiuose kviečiuose (Triticum aestivum L.).

Trumpalaikių šienaujamų žolynų piktžolėtumas buvo mažas. Labiau plito daugiametės dviskiltės piktžolės. Žolynų piktžolėtumas priklausė nuo sėtųjų daugiamečių žolių rūšių. Tankesniuose baltųjų dobilų ir daugiamečių svidrių bei nendrinių dryžučių + nendrinių eraičinų žolynuose piktžolių buvo iš esmės mažiau, nei žolynuose su raudonaisiais dobilais ir su pašariniais motiejukais (41,7-40,9 vnt. m^-2). Nustatytas vidutinio stiprumo atvirkštinis tiesinis ryšys tarp varpinių žolių ir viename-čių vienaskilčių piktžolių kiekio (r = -0,52), o su jų orasause mase – stiprus atvirkštinis tiesinis ryšys  (r = -0,70*). Po gero tankumo žolynų, t.y. kai sėtųjų žolių rasta ne mažiau kaip 70 %, žieminiai kviečiai buvo mažai piktžolėti. Kviečiuose išplito vienametės dviskiltės piktžolės. Piktžolių išplitimui esminę įtaką turėjo tik dobilų rūšis žolynuose. Žieminiai kviečiai sėti po baltųjų dobilų ir po grynųjų varpinių žolynų buvo iš esmės mažiau piktžolėti (39,2-41,9 vnt. m^-2) nei po raudonųjų dobilų žolynų.

Reikšminiai žodžiai: piktžolės, trumpalaikiai šienaujami žolynai, žieminiai kviečiai.

ISSN 1392-3196

R. Skuodienė

Summary

Experiments were carried out during 1995-2000 at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Vėžaičiai Branch on a sod podzolic Orthieutric Albeluvisol (Abe-o) light loam on medium heavy loam soil, with the following agrochemical characteristics: pH_KCl - 5.4-6.2, available P₂O₅ and K₂O - 179-280 and 190-360 mg kg^-1, respectively.

The data of weed occurrence in the temporary grasslands for cutting and winter wheat are presented in this paper.

It was determined that the weed incidence in the temporary grasslands for cutting was low. The amount of weeds in the swards depended on the species of sown grasses. The amount of weeds was significantly lower (41.7-40.9 units m^-2) in the thick stands of white clover and perennial ryegrass, as well as in the reed fescue + reed canary grass compared with the swards of red clover or timothy. A medium strong linear inverse correlation (r = -0.52) was established between the amount of grasses and annual monocotyledonous weeds and a strong linear negative correlation (r = -0.70) – with the air-dry weight of weeds. The weediness of winter wheat grown after swards of good density was low. It was determined that the annual dycotyledonous weeds spread in the winter wheat crops. Clover species in swards had a significant effect on the spread of weeds in wheat. The weediness of winter wheat sown after white clover and pure grasses was significantly lower 32.2-41.9 weeds m^-2 compared with red clover swards.

Key words: weeds, temporary grasslands for cutting, winter wheat.

ISSN 1392-3196

El. p. jonas.slepetys@lzi.lt

Santrauka

Bandymai daryti 1999-2003 m. Lietuvos žemdirbystės institute lengvų drenuotų priemolių sekliau karbonatinguose sekliau glėjiškuose rudžemiuose RDg8-k1, kurių armens pH – 7,3, judriųjų P₂O₅ – 98-115 mg ir K₂O – 105-112 mg kg^-1, humuso 2,22 %. Aiškintasi miežių antsėlio, atolo pjovimo laiko sėjos ir pirmais naudojimo metais, pasėlio amžiaus ir tręšimo azotu įtaka eraičinsvidrių ‘Punia’ sėklos derliui. Šios žolės sėtos su miežiais ‘Alsa’ ir be jų. Sėjant be antsėlio, pirmoji žolė nupjauta po miežių pjūties ir tuoj tręšta N₄₅. Miežių grūdų gauta vidutiniškai 3,40 t ha^-1, eraičinsvidrių – 1,35 t ha^-1 sausųjų medžiagų. Pastarųjų atolas pjautas rugsėjo pradžioje ir vėliau kas 15 dienų iki lapkričio pradžios, be to, dukart – rugsėjo bei lapkričio pradžioje, kontroliniame variante nepjautas. Paskutinės pjūties masė buvo ir pašalinta, ir palikta. Sėklų derliaus metais tirtas eraičinsvidrių tręšimas N₀, N₆₀, N₉₀, N₀₊₆₀, N₆₀₊₃₀ (anksti + joms plaukėjant).

Eraičinsvidrių be antsėlio ir su juo atolo sėjos metais gauta atitinkamai 1,47 ir 0,22 t, kitais – 2,72 ir 2,52 t ha^-1 sausųjų medžiagų. Vėlesnės pjūties žolės buvo daugiau, bet ji buvo mažiau maistinga. Su antsėliu ir be jo sėtų eraičinsvidrių pirmas sėklos derlius buvo atitinkamai 573 ir 656 kg ha^-1, antras – 204 ir 194 kg ha^-1. Atolo pjūties laiko ir nupjautos žolės pašalinimo įtaka sėklos derliui nebuvo aiškiai reikšminga. Eraičinsvidres tręšus azotu beplaukėjančias, jų sėklos derlius nepadidėjo, didžiausias jis buvo patręšus pavasarį N₆₀.

Su antsėliu sėti eraičinsvidres buvo pelningiau negu be jo. Pavasarį be antsėlio sėtų ir  rugpjūčio pirmoje pusėje nupjautų eraičinsvidrių dar pjauti nebūtina. Tačiau, esant žolės poreikiui, galima pjauti ir iki spalio pabaigos – pašaro gaunama apie 1,8 t ha^-1 sausųjų medžiagų. Su antsėliu sėtų eraičinsvidrių rudenį pjauti neverta – per mažai žolės. Ir dvejus metus sėklai auginti neverta, nes antras derlius bandymuose sumažėjo vidutiniškai apie 3 kartus. Jų kūlenos yra menkos pašarinės vertės.

Reikšminiai žodžiai: eraičinsvidrės (Festulolium), antsėlis, atolas, pjūties laikas, azotas, žolės ir sėklos derlius, pelnas.

ISSN 1392-3196

V. Žemaitis

Summary

Experiments were conducted during the period 1999-2003 at the Lithuanian Institute of Agriculture on a light loamy Cambisol CMg-p-w-cap with the ploughlayer’s characteristics: pH 7.3, P₂O₅ 98-115 mg and K₂O 105-112 mg kg^-1, humus 2.22 %. Festulolium cv. ‘Punia’ was sown at 30 cm interrows with / without a cover crop barley cv. ‘Alsa’. In the spring of the sowing year Festulolium received N₄₅K₆₀ fertilization. The first herbage crop was taken after barley harvesting and was applied with N₄₅ shortly afterwards. Barley grain yield amounted to 3.40 t ha^-1, Festulolium DM to 1.35 t ha^-1. The aftermath of the latter was cut at the beginning of September and later every 15 days until the beginning of November. In one case, the herbage was cut twice – at the beginning of September and November, no cuts were taken in the control treatment. The mass of the last cut was both removed and left. The following spring Festulolium was applied with N₆₀ and sprayed with the herbicide Dialen. N₄₅ was applied after seed harvesting, the aftermath was cut in the same way as in the sowing year, and in the spring of the second year of use N₆₀ was applied. In the year of seed harvesting we also studied nitrogen fertilization N₀, N₆₀, N₉₀, N₀₊₆₀, N₆₀₊₃₀ (in spring + at heading). Festulolium herbage, thrashing residues, and raw seed quantitative and qualitative indicators were estimated. Conditional profit of Festulolium cultivation for seed was calculated.

The DM yield of Festulolium without / with a cover crop in the sowing year of the aftermath amounted to 1.47 / 0.22 t, and in the following year 2.72 / 2.52 t ha^-1. The herbage yield of later cuts was higher but it was less nutritious. The first seed yield of Festulolium with / without a cover crop was 573 / 656 kg, the second seed yield was similar 204 / 194 kg ha^-1. The effect of aftermath cutting time and removal of cut herbage was not clearly significant. When Festulolium had been applied with nitrogen at the heading stage, the seed yield did not increase. The highest seed yield was obtained having applied N₆₀ in spring.

Festulolium seed crops sown without a cover crop and cut in the first half of August could still be growing. However, when preference is given to herbage it is possible to cut it until the end of October. Festulolium sown with a cover crop has too little herbage in autumn to be cut. It does not pay to grow Festulolium for seed for two years of use since the second yield declines about three times. Conversely, the seed yield significantly increases having fertilized Festulolium with N₆₀ in spring. The thrashing residues are of low nutritive value.

Key words: Festulolium, cover crop, aftermath, cutting time, nitrogen, herbage and seed yield, profit.  

V skyrius. MIKROBIOLOGIJA

El. p. lucra@one.lt

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičiu filiale 2001-2003 m. tirtas dirvožemio azoto trans­formacijoje dalyvaujančių mikroorganizmų paplitimas ir nustatyta agrocheminių dirvožemio savybių įtaka jų gausumui. Bandymo dirvožemis – giliau glėjiškas nepasotintas balkšvažemis (JI₂) – Dystrict Albeluvisol (ABd) (velėninis jaurinis glėjiškas JP¹v) – lengvas ant vidutinio sunkumo priemolis. Dirvožemio ėminiai mikrobiologinėms analizėms sudaryti iš 4 dirvožemio pH_KCl lygių (< 4,7; 4,7-5,2; 5,2-5,7; > 6,7) ir 3 tręšimo lygių (be trąšų; 1 NPK norma, 3 NPK normos), iš 0-20 cm armens sluoksnio rugpjūčio mėnesį.

Amonifikuojantys ir mineralinį azotą asimiliuojantys mikroorganizmai labiausiai paplitę mažo rūgštumo (pH_KCl 5,2-5,7) dirvožemyje, tręštame viena NPK trąšų norma. Sporinių bakterijų gausiausiai buvo mažo rūgštumo (pH_KCl 5,2-5,7) bei artimame neutraliam (pH_KCl > 6,7) dirvožemyje. Didžiausias mikromicetų skaičius nustatytas rūgščiame dirvožemyje (pH_KCl < 4,7) ir jų skaičius didėjo didinant mineralinių NPK trąšų normą. Didžiausią įtaką mikroorganizmų paplitimui turėjo bendrojo azoto kiekis.

Reikšminiai žodžiai: mikroorganizmai, paplitimas, dirvožemis, agrocheminės savybės.

ISSN 1392-3196

L. Piaulokaitė - Motuzienė, D. Končius, E. Lapinskas

Summary

Experiments conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Vėžaičiai Branch during the period 2001-2003 were designed to investigate the occurrence of microorganisms participating in soil nitrogen transformation and to identify the effects of the agrochemical soil properties on the number of microorganisms. The soil of the trial site is characterised as gleyic – Dystric Albeluvisol (ABd) – light on medium loam. Soil samples for microbiological analyses were composed of 4 soil pH_KCl levels (< 4.7; 4.7-5.2; 5.2-5.7; > 6.7) and 3 fertilization levels (without fertilizer, 1 NPK rate, 3 NPK rates) taken from the 0-20 cm ploughlayer in August.

The highest occurrence of ammonifying and mineral nitrogen assimilating microorganisms was found for low acidy (pH_KCl 5.2-5.7) soil applied with one NPK fertilizer rate. The highest content of spore forming bacteria was identified for the low acidity (pH_KCl 5.2-5.7) and close to neutral (pH_KCl > 6.7) soil. The highest number of micromyctes was determined for acid soil (pH_KCl < 4.7), and this number tended to increase with increased mineral NPK fertilizer rate. The content of total nitrogen was found to have the greatest impact on the occurrence of microorganisms.

Key words: microorganisms, occurrence, soil, agrochemical properties.