I skyrius. DIRVOTYRA IR AGROCHEMIJA

 J. Mažvila, T. Adomaitis, L. Eitminavičius. Lietuvos dirvožemių rūgštumo pokyčiai jų nebekalkinant

 T. Adomaitis, Z. Vaišvila, J. Mažvila, S. Grickevičienė, L. Eitminavičius. Azoto junginių (NO3-, NH4+, NO2-) koncentracija lizimetrų vandenyje skirtingai tręštuose smėlingų priemolių dirvožemiuose

 D. Janušauskaitė, G. Šidlauskas. Azoto trąšų efektyvumo žieminiuose kviečiuose priklausomumas nuo meteorologinių sąlygų Vidurio Lietuvoje

 D. Janušauskaitė, V. Mašauskas. Žieminių ir vasarinių kviečių derliaus ir grūdų kokybės priklausomumas nuo azoto trąšų normų

 D. Janušauskaitė, V. Mašauskas. Žieminių rugių derliaus ir grūdų kokybės priklausomumas nuo azoto trąšų ir optimalios jų normos

 D. Ožeraitienė, D. Jovaiša. Įvairių organinių trąšų poveikis dirvožemio cheminėms ir fizikinėms savybėms intensyvioje linų sėjomainoje

 II skyrius. ŽEMDIRBYSTĖ

 I. Kinderienė. Supaprastinto žemės dirbimo bei augalų masės įterpimo naudojimo įtaka dirvožemio vandeninei erozijai

 A. Arlauskienė, S. Maikštėnienė. Priešsėlių ir organinių trąšų poveikis vienamečių piktžolių plitimui skirtingose agrosistemose

 I. Petrovienė. Mechaninių ir cheminių priemonių derinių tyrimai bulvių pasėlių piktžolėtumui mažinti

 V. Seibutis, A. Magyla. Žieminių kviečių ir vasarinių miežių pasėlių agrofitocenozės pokyčiai trumpų rotacijų sėjomainose

 III skyrius. AUGALŲ APSAUGA

 Z. Jankauskienė. Visuotinio veikimo herbicido raundapo panaudojimo linų brandai paankstinti tyrimai

 I. Gaurilčikienė. Žieminių kviečių lapų ligų kontrolė naudojant sumažintas triazolų normas

 IV skyrius. ŽOLININKYSTĖ

 R. Vaičiulytė, R. Bačėnas. Natūralių ir sėtų žolynų laikinai nenaudojamose žemėse priežiūros būdų tyrimai

 V skyrius. MIKROBIOLOGIJA

 E. Lapinskas, D. Ambrazaitienė. Rytinių ožiarūčių sėklų inokuliavimo bakterijų (Rhizobium galegae) preparatais terminai ir būdai

L. Piaulokaitė Motuzienė, E. Lapinskas, D. Čiuberkienė. Dirvožemio rūgštumo ir mineralinių trąšų įtaka amonifikuojančių bei mineralinį azotą asimiliuojančių mikroorganizmų paplitimui

CONTENTS

 Chapter 1. SOIL SCIENCE AND AGROCHEMISTRY

 J. Mažvila, T. Adomaitis, L. Eitminavičius. Changes in the acidity of Lithuania’s soils as affected of not liming

 T. Adomaitis, Z. Vaišvila, J. Mažvila, S. Grickevičienė, L. Eitminavičius. Concentration of nitrogen (NO3-, NH4+, NO2-) compounds in lysimeter water of a differently fertilized sandy loam soil

 D. Janušauskaitė, G. Šidlauskas. Nitrogen fertilizer efficacy in winter wheat in relation to weather conditions in Central Lithuania

 D. Janušauskaitė, V. Mašauskas. Grain yield and quality of winter and spring wheat in relation to nitrogen fertilizers rates

 D. Janušauskaitė, V. Mašauskas. Winter rye yield and grain quality in relation to nitrogen fertilizers and their optimal rates

 D. Ožeraitienė, D. Jovaiša. Effect of different organic fertilizers on soil chemical and physical properties in an intensive flax rotation

 Chapter 2. AGRICULTURE

 I. Kinderienė. Effects of reduced soil tillage and plant mass incorporation on water erosion of soil

 A. Arlauskienė, S. Maikštėnienė. The effects of preceding crops and organic fertilizers on the occurrence of short-lived weeds in different agrosystems

 I. Petrovienė. Investigation of mechanical and chemical means for the reduction of weed infestation in potato crops

 V. Seibutis, A.Magyla. Changes in the agrophytocenoses of winter wheat and spring barley crops in short crop rotations

 Chapter 3. PLANT PROTECTION

 Z. Jankauskienė. Testing of the non-selective herbicide roundup application for flax maturity acceleration

 I.Gaurilčikienė. Application of reduced doses of triazoles for the control of winter wheat leaf diseases

 Chapter 4. GRASSLAND HUSBANDRY

 R. Vaičiulytė, R. Bačėnas. Investigation of management of methods of natural and sown swards on temporarily abandoned land

 Chapter 5. MIKROBIOLOGY

 E. Lapinskas, D. Ambrazaitienė. Terms and methods of goat’s rue seed inoculation with bacteria (Rhizobium galegae) preparations

 L. Piaulokaitė Motuzienė, E. Lapinskas, D. Čiuberkienė. The effects of soil aciduty and mineral fertilizers on the occurrence of ammonifying and mineral nitrogen assimilating microorganisms in the soil

I skyrius. DIRVOTYRA IR AGROCHEMIJA

 ISSN 1392-3196

El. p. dirvotyra@agrolab.lt

 Santrauka

 Dirvožemio agrocheminio tyrimo 27 administracinių rajonų 241-ame ūkyje (1986- 2000 m.) ir agromonitoringo 15-kos dirvožemio rajonų apie 200 ha dydžio 75 objektuose (1993-2002 m.) duomenimis, anksčiau intensyviai kalkintos dirvos rūgštėja, o jų pH_KCl iš lėto grįžta į būklę, buvusią prieš intensyvų kalkinimą. Sąlygiškai rūgščių (pH_KCl £ 5,5) dirvožemių plotai padidėjo atitinkamai 1,7 % ir 6,3 %, iš jų: Vakarų Lietuvoje – 3,6 % ir 14,4 %, Rytų – 1,3 % ir 4,9 %, Vidurio – 0,8 % ir 1,6 %. Labiausiai rūgštėja dirvožemiai Vakarų Lietuvoje, kur prieš kalkinimą buvo daugiausiai labai ir vidutiniškai rūgščių dirvožemių plotų ir vyksta intensyvūs išplovimo procesai. Dirvožemio amonito­ringo, kurio objektuose dirvožemio rūgštėjimas žymiai ryškesnis, tyrimais Žemaitijos Vakarų Kuršo aukštumoje (Telšių, Plungės, Šilalės ir dalis Kelmės bei Mažeikių rajonų) rūgščių dirvožemių (pH £5,5) padaugėjo 20,6 %, Pajūrio žemumos ir Nemuno deltos lygumoje (Šilutės r.) – 17,3 %, Vakarų Žemaitijos plynaukštėje (Skuodo, Kretingos, Klaipėdos ir dalis Tauragės r.) – 14,9 %.

Dirvožemio pasotinimas bazėmis, nustatytas Kapeno-Hilkovico ir FAO metodais, žymiai daugiau skiriasi anksčiau intensyviai kalkintuose, o šiuo metu rūgštėjančiuose ariamų laukų negu nekalkintuose miškų dirvožemiuose. Ariamų laukų dirvožemiai, net ir labai rūgštūs (anksčiau kalkinti) pagal Kapeną-Hilkovicą yra labai mažai ir mažai pasotinti, pagal FAO – pasotinti, o panašaus rūgštumo miškų dirvožemiai dažniausiai – nepasotinti bazėmis.

Reikšminiai žodžiai: dirvožemio pH, mainų ir hidrolizinis rūgštumas, sorbuotos bazės, bazėmis pasotinimo laipsnis.

 ISSN 1392-3196

 J. Mažvila, T. Adomaitis, L. Eitminavičius

 Summary

 According to the data of soil agrochemical research (1986-2000) performed on 241 farms in 27 administrative regions of Lithuania as well as in 75 objects of about 200 ha plots of agromonitoring 15 soil regions, earlier intensively limed arable lands are becoming acidic and their pH gradually returns to the level before itensive liming. The area of conditionally acidic (pH £ 5.5) soils increased by 1.7 and 6.3 % accordingly, of this: in Western Lithuania – 3.6 and 14.4, in Eastern – 1.3 and 4.9, meanwhile in Central Lithuania – 0.8 and 1.6 %. Most often the soils become acidic in Western Lithuania, where there was the greatest amount of high and medium acidity soils before liming and where intensive leaching processes are still taking place. Research of soil monitoring performed in the objects with more considerable acidity suggests that the amount of acidic soils (pH £ 5.5) in Žemaitija West Kuršas eminence (Telšiai, Plungė, Šilalė and part of Kelmė and Mažeikiai districts) increased by 20.6 %, in the plain of Sea-coast lowland and the Nemunas delta – by 17.3, in the plateau of West Žemaitija (Skuodas, Kretinga, Klaipėda and part of Tauragė district) – by 14.9 %.

Base saturation of soil determined by the Kapen-Hilkovic and FAO methods differs considerably more in previously intensively limed, but at present becoming acidic arable land, compared with the unlimed forest soils. The soils of arable land, though being very acidic according to Kapen-Hilkovic, are very little and little base - saturated, while according to FAO – base - saturated. Forest soils of similar acidity are mostly base - unsaturated.

Keywords: soil pH, exchangeable and hydrolytic acidity, total absorbed bases, base saturation.

 ISSN 1392-3196

El. p. dirvotyra@agrolab.lt

 Santrauka

 Ilgalaikiame sėjomaininiame bandyme, įrengtame 1971 m. smėlingame lengvo priemolio sekliai karbonatingame giliau glėjiškame rudžemyje (Epicalcari – Endohypogleyic Cambisol), tirta sistemingo žemės ūkio augalų (daugiamečių žolių, žieminių kviečių, cukrinių runkelių, vasarinių miežių, vienamečių mišinių) tręšimo skirtingomis azoto, fosforo ir kalio normomis ir jų deriniais bei meteorologinių sąlygų (hidroterminio režimo ) įtaka azoto junginių koncentracijai lizimetrų vandenyje.

Tyrimais nustatyta, kad nitratų (NO₃^-) koncentracija lizimetrų vandenyje labiausiai priklauso nuo išberto azoto trąšų kiekio. Vidutiniais 27 metų duomenimis, patręšus žemės ūkio augalus 114 kg ha^-1 azoto norma fosforo ir kalio trąšų fone, 40 cm gylyje įrengtų lizimetrų vandenyje nitratų koncentracija padidėjo 66,8 mg l^-1, o padidinus azoto trąšų normą iki 228 kg ha^-1 – 144,1 mg l^-1 ir siekė atitinkamai 159,1 ir 300,8 mg l^-1. Amonio (NH₄⁺) koncentracijai lizimetrų vandenyje mineralinių trąšų poveikis nežymus: netręšto laukelio 40 cm gylyje amonio nustatyta vidutiniškai 0,32 mg l^-1, patręšus ma­žesnėmis (N₁₁₄P₉₆K₉₆) įvairių derinių azoto, fosforo ir kalio normomis – 0,28-0,4, didesnėmis (N₂₂₈P₁₉₂K₁₉₂) – 0,32 - 0,44, o 80 cm gylyje – atitinkamai 0,29; 0,35; 0,29-0,38 mg l^-1.

 Nitratų koncentracija lizimetrų vandenyje nuo azoto trąšų labiau didėjo, kai žemės ūkio augalai buvo netręšti fosforu. Jų koncentracija su išbertu azoto trąšų kiekiu statistiškai patikimiau koreliavo, kai bandymo plote augo javai (η = 0,65-0,67), cukriniai runkeliai ir vienametės žolės (η = 0,63).

Su vegetacijos periodo meteorologinėmis sąlygomis (hidroterminiu režimu) nitratų kon­centracija vandenyje patikimai koreliavo tik auginant cukrinius runkelius bei vienametes ir dau­giametes žoles, o amonio – žieminius kviečius, vienametes žoles ir miežius. Daugiau nitratų buvo išplaunama, kai buvo auginami kasmetinės sėjos augalai, o mažiau – daugiametės žolės.

 Reikšminiai žodžiai: NPK trąšos, augalai, hidroterminis koeficientas, lizimetriniai vandenys, NO₃^-, NH₄⁺, NO₂^- koncentracija.

ISSN 1392-3196

 T. Adomaitis, Z. Vaišvila, J. Mažvila, S. Grickevičienė, L. Eitminavičius

 Summary

 Effects of regular fertilization of agricultural crops (perennial grasses, winter wheat, sugar beet, spring barley, annual mixtures), and climatic conditions (hydro-thermal regime) on the concentration of nitrogen compounds in lysimeter water were studied in a long-term crop-rotation experiment, established in 1971 on epicalcari-endohypogleyic cambisol.

Experimental exidence suggests that nitrate (NO₃^-) concentration in lysimeter water depended mainly on nitrogen fertilizer application rate. Averaged data from 27 years indicate that due to fertilization of agricultural crops with 114 kg ha^-1of nitrogen (on the background of potassium and phosphorus fertilization), nitrate concentration in water of lysimeters at 40 cm depth increased by 66.8 mg l^-1 to 159.1 mg l^-1, when the nitrogen fertilisation rate was 228 kg ha^-1, nitrate concentration increased by 144.1 mg l^-1 to 300.8 mg l^-1. The influence of mineral fertilizers on ammonia (NH₄⁺) concentration in lysimeter water was insignificant: on the average there was 0.32 mg l^-1 of ammonia at 40 cm depth in not fertilized plot; 0.28 – 0.4 mg l^-1 when the plot was fertilized with lower rates of various combinations of nitrogen, phosphorus and potassium; 0.32-0.44 mg l^-1 when the aforemen­tioned rates were higher. For the 80 cm depth, the numbers are 0.29; 0.35; 0.29-0.38 mg l^-1, respectively.

An increase of nitrate concentration in lysimeter water in response to nitrogen fertilization was more substantial, when agricultural crops were not fertilized with phosphorus. The correlation between nitrate concentration and applied amount of nitrogen fertilizers was more significant when cereals (η = 0.65 - 0.67), sugar beet and annual grasses (η = 0.63) were cultivated on the experimental field.

The correlation between nitrate concentration in water and climatic conditions (hydro-thermal regime) during the growing season was significant only when sugar beet, annual and perennial grasses were cultivated. The correlation between ammonia and climatic conditions was significant when winter wheat, annual grasses and barley were cultivated. Larger amounts of nitrates were leached from soil during summer - autumn and winter - spring periods when annual plants were cultivated, compared to perennial grasses.

Key words: NPK fertilizers, plants, hydro-thermal coefficient, lysimeter water, NO₃^-, NH₄^-, NO₂^- concentration.

 ISSN 1392-3196

El. p. gvidas@lzi.lt

 Santrauka

 1990-1993 m., 1998-2001 m. Lietuvos žemdirbystės institute, Dotnuvoje lengvo priemolio giliau karbonatingame sekliai glėjiškame rudžemyje – Endocalcari - Epihypogleyic Cambisols daryti žieminių kviečių lauko bandymai. Siekiant įvertinti trąšų efektyvumą ir nustatyti grūdų derliaus bei grūdų kokybės rodiklių ryšį su Vidurio Lietuvoje vyraujančiomis meteorologinėmis sąlygomis, aštuonerių metų tyrimų duomenys analizuoti taikant koreliacijos ir regresijos metodus. Nustatyta, kad azoto trąšų efektyvumas tyrimų metais buvo nevienodas ir labai priklausė nuo pavasario-vasaros periodo drėgmės ir šilumos sąlygų. N trąšos efektyviausios buvo drėgnais metais, normalaus drėgnumo metais jų efektyvumas sumažėjo 30-46 %, o sausais – 35-62 %. Skirtingai nei grūdų derliaus, mažiausiai glitimo (13,1-22,4 %) kviečiai sukaupė drėgnais metais, daugiausiai (22,9-35,8 %) vidutiniškai drėgnais.

Straipsnyje išanalizuotas grūdų derliaus, glitimo bei derliuje sukaupto bendrojo azoto ryšys su meteorologiniais veiksniais – kritulių kiekiu, aktyvių temperatūrų, aukštesnių už 5°C (ATS>5°C) ir 10°C (ATS>10°C), suma, saulės apšvitos trukme ir HTK skirtingais kviečių augimo laikotarpiais.

 Reikšminiai žodžiai: žieminiai kviečiai, derlius, N trąšų efektyvumas, glitimas, derliuje sukauptas bendrasis azotas, krituliai, aktyvių temperatūrų suma, saulės apšvitos trukmė, hidroterminis koeficientas.

ISSN 1392-3196

 D. Janušauskaitė, G. Šidlauskas

 Summary

 Field experiments with winter wheat were conducted over the period 1990-1993 and 1998-2001 at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva on an Endocalcari - Epihypogleyic Cambisol. The aim of the experiments was to estimate fertilizer efficacy and to identify the relationship between grain yield and quality indicators and the meteorological conditions prevalent in Central Lithuania. The experimental findings from eight years were analysed using correlation and regression methods. Experimental evidence suggests that nitrogen fertilizer efficacy was diverse during the experimental period and significantly depended on the moisture and warmth conditions of the spring-summer period. N fertilizer was found to be most efficient in wet years, in the years of normal moisture its efficacy declined by 30-46 %, and in dry years by 35-62 %. Unlike grain yield the lowest gluten content in wheat grain (13.1-22.4 %) was recorded in wet years, while the highest content (22.9-35.8 %) was recorded in the normally wet years.

The article analyses grain yield, gluten content and total nitrogen content in relation to meteorological factors – amount of precipitation, accumulated effective temperatures above 5°C (ATS>5°C) and 10°C (ATS>10°C), length of solar irradiance and HTC at different periods of wheat growth.

 Key words: winter wheat, yield, N fertilizer efficacy, gluten, total nitrogen accumulated in the yield, precipitation, effective accumulated temperatures, length of solar irradiance, hydrothermal coefficient.

 ISSN 1392-3196

El. p. agrochemija@lzi.lt

 Santrauka

 Lietuvos žemdirbystės institute ir jo padaliniuose 1998-2001 m. daryti žieminių ir vasarinių kviečių lauko bandymai bei laboratoriniai cheminės sudėties ir kokybės tyrimai, kurių tikslas – įvertinti grūdų kokybės rodiklių priklausomumą nuo azoto trąšų bei jų paskirstymo ir nustatyti optimalias normas. Bandymai daryti lengvo priemolio karbonatingame glėjiškame rudžemyje (RDg8-k2), sunkaus priemolio karbonatingame glėjiškame rudžemyje (RDg4-k2), lengvo priemolio karbonatingame glėjiškame išplautžemyje (IDg4-k) ir lengvo priemolio nepasotintajame balkšva­žemyje (JIn2).

Azoto trąšų efektyvumas beveik visuose javų bandymuose buvo didelis, tačiau nevienodas atskirais metais ir skirtinguose dirvožemiuose. Daugeliu atvejų jį ribojo nepalankios meteorologinės sąlygos arba nepakankamas augalų apsaugos priemonių naudojimas palankiais ligoms ir kenkėjams plisti metais. Dėl skirtingų dirvožemio ir meteorologinių sąlygų, lėmusių derliaus duomenų įvairovę tyrimų metais, vienodame tręšimo azotu lygyje nustatyta didelė – 20,1-34,1 % žieminių kviečių ir maža arba vidutinė – 3,0-18,0 % vasarinių kviečių derliaus duomenų variacija.

Straipsnyje pateikiamos iš regresijos lygties, atitinkančios derliaus duomenų ryšį su azoto normomis, apskaičiuotos optimalios azoto trąšų normos, nuo kurių būtų pasiekiamas didžiausias žieminių bei vasarinių kviečių derlius. Taip pat nustatytas koreliacinis ryšys tarp azoto normų ir grūdų kokybės rodiklių bei kokybės rodiklių tarpusavio koreliaciniai ryšiai.

 Reikšminiai žodžiai: žieminiai ir vasariniai kviečiai, derlius, azoto trąšos, baltymai, glitimas, glitimo deformacijos indeksas (GDI), kritimo skaičius, sedimentacija.

ISSN 1392-3196

 D. Janušauskaitė, V. Mašauskas

 Summary

Field experiments and laboratory tests of chemical composition and quality of winter and spring wheat were carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture and its subdivisions during the period of 1998-2001. The objective of the experiments was to estimate grain quality parameters in relation to nitrogen fertilizers and their distribution and identify optimal rates. The trials were conducted on the five types of the soil: Endocalcari-Epihypogleyic Cambisols (CMg-p-w-can) light loam, Endocalcari-Epihypogleyc Cambisols (CMg-n-w-can) heavy loam, Calc(ar)i-Endohypogleyic Luvisols (LVg-n-w-cc) light loam, Orthidystric Albeluvisols (ABd-o) light loam.

Nitrogen fertilizer efficacy was high almost in all the experiments, however, it differed between years and soil types. In most cases fertilizer efficacy was limited by unfavourable weather conditions or insufficient use of plant protection measures in the years conducive to the spread of diseases and pests. The different soil and weather conditions determined a great diversity of yield data during the experimental years. At the same nitrogen fertilisation level a high variation of 20.1-34.1 % of winter wheat yield data and a low or medium variation of 3.0-18.0 % of spring wheat yield data were identified.

The article presents optimal nitrogen fertilizer rates, securing the maximum winter and spring wheat yield, calculated from the regression equation describing the relatioship between yield data and nitrogen fertilizer rates. A correlation between nitrogen rates and quality indicators, as well as a correlation between quality parameters were identified.

Key words: winter and spring wheat, yield, nitrogen fertilizers, protein gluten, gluten deformation index, falling number, sedimentation.

ISSN 1392-3196

El. p. agrochemija@lzi.lt

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje 1998 ir 1999 m. daryti žieminių rugių lauko bandymai bei laboratoriniai cheminės sudėties ir kokybės tyrimai, kurių tikslas – įvertinti Lietuvoje auginamų rugių veislių derliaus bei grūdų kokybės rodiklių priklausomumą nuo azoto trąšų ir nustatyti optimalias šių trąšų normas. Dirvožemis giliau karbonatingas sekliai glėjiškas rudžemis (RDg8-k2). Agrocheminiai rodikliai: humusas – 2,1-2,5 %, pH_KCl – 5,6-6,8, N_min. – 42 kg ha^-1, P₂O₅ – 146-150 mg kg^-1, K₂O – 123-146 mg kg^-1.

Trąšos veikė efektyviai, tačiau nustatyti trąšų efektyvumo skirtumai atskirose veislėse. Tiek derliaus dydį, tiek trąšų efektyvumą riboja nepakankamas augalų apsaugos priemonių naudojimas palankiais ligoms plisti metais. Derliaus duomenų variacija, kurią lėmė skirtingos tyrimų metų sąlygos, buvo nedidelė arba vidutinė – 5,4-15,1 %.

Vidutiniais duomenimis, žieminių rugių grūdų derlius didėjo azoto normą didinant iki 119 kg ha^-1, o didžiausią pagal antros eilės parabolę apskaičiuotą pelną rugiai būtų davę patręšti 91 kg ha^-1 azoto norma.

Vidutiniais duomenimis, baltymingumas didėjo tręšiant didesnėmis nei N₆₀ normomis: nuo N₉₀ ir N₁₂₀ pasiektas atitinkamai 9,6±0,37 % ir 9,8±0,34 % grūdų baltymingumas, arba 1,1 ir 1,3 proc. vnt. priedas. Grūdų kokybei turėjo įtakos meteorologinės sąlygos tyrimų metais.

 Reikšminiai žodžiai: žieminiai rugiai, derlius, tręšimas, azoto normos, baltymai, kritimo skaičius.

ISSN 1392-3196

 D. Janušauskaitė, V. Mašauskas

 Summary

 Winter rye field experiments and laboratory tests of grain chemical composition and quality were conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva during the period 1998-2000. The objective of the study was to estimate the relationship between grain yield and quality indicators of the Lithuania-grown rye varieties and nitrogen fertilizers and their distribution and to identify optimal nitrogen rates. The soil Endocalcari-Epihypogleyic Cambisols (CMg-p-w-can), agrochemical characteristics were as follows: humus 2.3±0.29 % (V% = 12.3), pH_KCl 6.2±0.64 (V% = 10.3), N_min – 42±2.8 kg ha^-1 (V% = 6.7), P₂O₅ – 164±39.2 mg kg^-1 (V% = 23,9), K₂O – 153±56.8 mg kg^-1 (V% = 37.1).

In general, the fertilizers were effective, however, differences in fertilizer efficacy were observed for individual varieties. Both, the size of yield and fertilizer efficacy were limited by the insufficient use of plant protection means in the years conducive to the disease occurrence. Average yield data variation, which was determined by different years' conditions, ranged from 5.4 to 15.1%.

Averaged data suggest that winter rye grain increased while increasing nitrogen rate up to 119 kg ha^-1, and the highest income calculated using parabola of the second line could have been produced by barley fertilized with 91kg ha^-1 nitrogen rate.

Averaged data suggests that protein content increased while fertilizing with higher than N₆₀ rates: application of N₉₀ and N₁₂₀ resulted in 9.6-0.37 % and 9.8-0.34 % grain protein content, respectively, or in an increase of 1.1 and 1.3 percentage units. The weather conditions had a greater effect on the variation of falling number, compared with the effect of nitrogen fertilizers.

Key words: winter rye, yield, fertilization, nitrogen rates, proteins, falling number.

ISSN 1392-3196

El. p. danuteo@takas.lt

Santrauka

Straipsnyje apibendrinti LŽI Vėžaičių filiale atliktų lauko ir laboratorinių tyrimų duomenys 1996-2002 m. laikotarpiu. Dirvožemis – vidutiniškai sukultūrintas nepasotintasis balkšvažemis, turintis mažą dumblinių dalelių (< 0,002 mm) kiekį – 12-14 %, neturtingas humuso – 1,57-1,87 %, rūgštokos ar neutralokos reakcijos, fosforingas ir didelio kalingumo. Tirtas sėjomainos augalų ir skirtingų organinių medžiagų (mėšlo, šiaudų ir žaliosios trąšos) poveikis dirvožemio cheminėms ir fizikinėms savybėms.

Gauti tyrimų duomenys rodo, kad dirvožemio savybių pokyčiai keturlaukėje linų sėjomai-noje, įterpus skirtingų organinių trąšų, buvo neesminiai, nustatytos tik jų kitimo tendencijos. Dau­giausiai organinės medžiagos (4,3 %), humuso (1,9 %), vandenyje patvarių struktūrinių agregatų (64 %) ir mažiausias tankis dirvožemio 0-5cm armens sluoksnyje (1,21 Mg m^-3) buvo užarus augalų liekanas ir kraikinį mėšlą. Dirvožemio praturtinimo humusu ir esamos struktūros išsaugojimo bei pagerinimo atžvilgiu išryškėjo daugiau lignino ir celiuliozės bei ilgesnį mineralizacijos laiką turinčių organinių trąšų – mėšlo ir šiaudų pranašumas prieš žaliąją trąšą.

Reikšminiai žodžiai: linų sėjomaina, organinės trąšos, dirvožemio cheminės ir fizikinės savybės

ISSN 1392-3196

D. Ožeraitienė, D. Jovaiša

Summary

Field and laboratory trials were carried out at the Vėžaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture during 1996-2002. The soil of the experimental site is moderately cultivated Dystric Albeluvisol (Abd) on light textured morain loam with a low content of clay (< 0.002 mm) 12-14 %, humus 1.57-1.87, of acid and neutral reaction, with high contents of phosphorus and potassium.

The effect of the crop rotation plants and different organic fertilizers (manure, straw, and green manure) on topsoil organic matter content, humus and soil physical properties was studied.

It was revealed that the changes in the organic matter, humus content, and physical properties of morain loam moderately cultivated soil in the flax crop rotation with incorporation of different organic fertilizers (manure, straw and green manure) were not essential. The trend of this properties' variation was established. In terms of enrichment of soil by humus and conservation of soil structure manure and straw were superior to green manure.

 Key words: flax crop rotation, organic fertilizers, soil chemical and physical properties

II skyrius. ŽEMDIRBYSTĖ

El. p. kaltbs@kaltbs.lzi.lt

Santrauka

Priemonės nuo dirvožemio erozijos tirtos 1997-2002 metais Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotyje 7-8^o statumo pietryčių ir 7-9^o statumo pietų krypties kalvų šlaituose. Viršutinėse šlaitų dalyse dirvožemis buvo vidutiniškai nuardytas pradžiažemis, vidutinio sunkumo ir sunkus priemolis, o apatinėse – menkai nuardytas pasotintas balkšvažemis, dulkiškas lengvas prie­molis.

Nustatyta, kad konservuojamasis rudeninis žemės dirbimas – smulkintų šiaudų mulčias ir herbicidas raundapas 3 l ha^-1 piktžolėms atžėlus, sulaikė erozijos procesus šlaite.

Neverstuvinis rudeninis dirvos dirbimas – lėkščiavimas, kai prieš lėkščiuojant, po derliaus nuėmimo praėjus 3-4 savaitėms purkšta raundapu 3 l ha^-1, palyginus su giliu arimu, dirvožemio nuostolius nuo vandeninės erozijos sumažino 77,6 %, raundapo naudojimas ir smulkintų šiaudų įterpimas lėkščiuojant – 81,8 %, o gilus purenimas, šiaudų įterpimas ir tarpinių posėlinių augalų, baltųjų garstyčių (Sinapis alba L.), įsėjimas – 80,4 %.

Matematinė duomenų analizė rodo, kad dirvožemio nuostoliai rudenį tik suartose ir nespėjusiose susigulėti bei augalais neužimtose dirvose labiausiai priklausė nuo kritulių kiekio rudenį (r=0,99), taip pat nuo rudens ir žiemos suminio kritulių kiekio (r = 0,82).

Didžiausi metiniai dirvožemio nuostoliai dėl vandeninės erozijos šlaite buvo gauti rudenį intensyviai dirbtose – lėkščiuotose su šiaudais, purkštose raundapu, po to giliai artose (6,4 m³ ha^-1) bei giliai artose be šiaudų (5,0 m³ ha^-1) ir su jais (5,6 m³ ha^-1), dirvose.

Nustatyta, kad dirvožemio nuostoliai dėl erozijos šlaite didėjo, didėjant lietingų dienų skaičiui metuose su > 10 mm (r = 0,97) ir >20 mm (r = 0,84) kritulių per parą.

Reikšminiai žodžiai: šlaitai, žemės dirbimo būdai, smulkinti šiaudai, kritulių kiekis, dirvožemio nuostoliai.

ISSN 1392-3196

I. Kinderienė

Summary

Erosion-preventive practices were investigated during the period 1997-2002 at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Kaltinėnai Research Station on the slopes with an inclination of  7-8^o with a south easterly aspect and on the slopes with an inclination of 7-9^o with a southerly aspect.The soil on the top parts of the slopes was moderately eroded Orthieutric Regosol, medium and heavy loam, while the bottom parts – weakly eroded Eutric Albeluvisol, silty loam.

The experimental findings suggest that reduced (conservation) autumn tillage – chopped straw mulch  and Roundup 3 l ha^-1 sprayed on sprouted weeds suppressed erosion processes on the slope.

Non-reversible soil tillage – discing with Roundup 3 l ha^-1 application before disking, 3-4 weeks after harvesting, compared with deep ploughing reduced soil losses through water erosion on the slope by 77.6 %, discing in combination with Roundup application and chopped straw incorporation by 81.8 %, deep loosening, straw incorporation and catch crops (Sinapis alba L.) undersowing by 80.4 %.

The statistical analysis of results shows that the total lost soil volume in freshly ploughed soils that had not settled yet and without a plant cover was largely determined by the amount of precipitation in the autumn (r = 0.99) and its sum total during the autumn and winter period (r = 0.82).

The greatest soil losses per year resulting from water erosion on the slope were identified when intensive soil tillage – discing, straw incorporation, Roundup 3 l ha^-1 application and deep ploughing had been used (6.4 m³ ha^-1), also deep ploughing without straw (5.0 m³ ha^-1) and with straw (5.6 m³ ha^-1) had been employed.

Soil losses through water erosion increased with an increase in the number of days per year with a precipitation rate of over 10 mm (r = 0.97) and over 20 mm (r = 0.84).

Key words: hillslopes, soil tillage methods, chopped straw, amount of precipitation, soil losses.

ISSN 1392-3196

El. p. joniskelio_lzi@post.omnitel.net

Santrauka

Lietuvos žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotyje 1997-2002 m. atlikti komplek­siniai lauko tyrimai siekiant nustatyti ankštinių augalų – raudonųjų dobilų (Trifolium pratense L.), margažiedžių liucernų (Medicago sativa L.), vikių ir avižų mišinio (Vicia sativa L., Avena sativa L.), kaip priešsėlių, jų biomasės, įterptos žaliajai trąšai, ir mėšlo įtaką piktžolių plitimui javų agrosis­temose. Po visų ankštinių priešsėlių javų agrosistemose didžiąją vienamečių piktžolių populiacijos dalį sudarė kibieji lipikai (Galium aparine L.), vijokliniai pelėvirkščiai (Fallopia convolvulus (L.) A. Love), raudonžiedės notrelės (Lamium purpureum L.), dirvinės našlaitės (Viola arvensis Murr.), bekvapiai šunramuniai (Tripleurospermum perforatum (Mėrat.) M. Laiz.) ir kt. Pirmais metais po jų auginant javus, daugiausiai piktžolių sudygo po liucernų, t.y. 27,6 % daugiau negu po dobilų, antraisiais – po liucernų ir vienamečio mišinio. Trečiais javų auginimo metais pasėliai piktžolėtumo požiūriu iš esmės nesiskyrė. Javų piktžolėtumą iš esmės didino jų atsėliavimas ir organinės trąšos – labiau mėšlas negu žaliosios trąšos. Iš žaliųjų trąšų, su kuriomis į dirvožemį patenka ir piktžolių sėklos, labiau javų piktžolėtumą didino vienamečio mišinio negu daugiamečių ankštinių žolių įterpta biomasė. Po vikių ir avižų mišinio retesniuose, mažai aprūpintuose maisto medžiagomis pasėliuose, antroje vasaros pusėje atsiradusiose ekologinėse nišose padidėjo piktžolėtumas. Piktžolių biomasės pokyčius lėmė priešsėlių suformuotos dirvožemio sąlygos, lėmusios pasėlio produktyvumą, tręšimas, javų pasėlio tankumas, piktžolių rūšinė sudėtis.

Reikšminiai žodžiai: piktžolėtumas, ankštiniai augalai ir jų biomasė žaliajai trąšai, javų grandys.

ISSN 1392-3196

A. Arlauskienė, S. Maikštėnienė

Summary

A series of complex field experiments was carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Joniškėlis Experimental Station during the period 1997-2002 with a view to identifying the impact of legume crops – red clover (Trifolium pratense L.), bastard lucerne (Medicago sativa L.), vetch and oats mixture (Vicia sativa L., Avena sativa L.) as preceding crops and their biomass incorporated in the soil as green manure, as well as the effect of farmyard manure on the occurence of weeds in cereal agrocenoses. Experimental evidence suggests that in a cereal agrocenosis after all preceding crops the following dicotyledonous weed provaided: galium aparine L., fallopia convolvulus (L.) A. Love, Lamium purpureum L., Viola arvensis Murr., Tripleurospermum perforatum (Mėrat) M. Laiz. In the first year, when cereals were grown, the greatest number of weeds emerged after lucerne as a preceding crop, i.e. 27.6 % more than after clover, in the second year – after lucerne and mixture. In the third year of cereals cultivation the difference between the preceding crops was inappreciable. Continuous cultivation of cereals and organic fertilisers tended to increase weed incidence in cereals. Farmyard manure had a greater effect on weeds than green manure. Of the tested green manures the biomass of annual mixture had a greater effect on weed incidence increase in cereals compared with the biomass of perennial legumes. After vetch and oats mixture the ecological niches that appeared in the crops poorly supplied with nutrients in the second half of summer were infested with weeds. The variation in air-dry weight of weeds was determined by the soil conditions created by the preceding crops, fertilization, stand density of cereals and number of weeds.

Key words: weed infestation, legume crops and their biomass as green manure, cereals sequence.

ISSN 1392-3196

El. p. irena.petroviene@voke.lzi.lt

Santrauka

1997-1999 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale paprastajame priesmėlio ant karbonatingo žvyro išplautžemyje tirtas herbicidų zenkoro (250 g ha^-1 ir 500 g ha^-1), titus (25 g ha^-1 ir 50 g ha^-1), zenkoro 250 g ha^-1 derinio su 25 g ha^-1 ir 50 g ha^-1 titus bei su 1,0 l ha^-1 zeleko super veiksmingumas piktžolėms bulvių ‘Mirta’ pasėlyje, mažinant agrotechnikos priemonių naudojimą. Zenkoras purkštas prieš bulvių sudygimą vietoj antrojo kaupimo-akėjimo. Titus ir zeleku super sudygusios bulvės apdorotos vietoj pirmojo kaupimo.

Nustatyta, kad varputėtoje dirvoje bendrą bulvių piktžolėtumą geriausiai (54 %) mažino zenkoras 250 g ha^-1 derinant su 1,0 l ha^-1 zeleku super, tarpueilius įdirbant du kartus. Purškiant išnyko net 93 % varpučių šakniastiebių. Tokioje dirvoje nupurškus vien zenkoru 250 g ha^-1 ar 500 g ha^-1 ir tarpueilius kaupiant tik vieną ar du kartus, vienamečių dviskilčių piktžolių sumažėjo 45-67 %, tačiau išplito paprastieji varpučiai. Sudygusiose bulvėse trijų tarpueilių dirbimo fone išpurkštas titus 50 g ha^-1 išnaikino iki 79 % varpučių ir 42 % vienamečių dviskilčių piktžolių. Vyraujantiems vijokliniams pelė­virkščiams tirti herbicidai bei jų deriniai nebuvo efektyvūs. Baltųjų balandų nuo zenkoro 250 g ha^-1 ir 500 g ha^-1 sumažėjo atitinkamai 73 % ir 83 %. Nuo tirtų herbicidų, išskyrus zenkorą 250 g ha^-1, ar jų derinių, naudotų mažinant tarpueilių dirbimų skaičių iki 1-3 kartų, bulvių gumbų derlius padidėjo iš esmės, t. y. 11,1-17,6 %.

Reikšminiai žodžiai: bulvės, piktžolės, herbicidai, tarpueilių dirbimas.

ISSN 1392-3196

I. Petrovienė

Summary

A series of tests was conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Vokė Branch during the period 1997-1999 on sandy loam lying on calcareous gravel eluviated soil. The experimental objective was to test the efficacy of the herbicides Sencor (250 and 500 g ha^-1), Titus (25 and 50 g ha^-1), combination of Sencor 250 g ha^-1 with 25 and 50 g ha^-1 Titus and with 1.0 l ha^-1 Zellek super against weeds in the potato crop of cv. ‘Mirta’ as affected by reduced use of crop and soil management practices. Sencor was sprayed pre-emergence of potatoes instead of the second earthing-up – harrowing. Titus and Zellek super were applied on emerged potato crops instead of the first earthing-up. 

Our experimental findings suggest that in the couch grass- infested soil Sencor 250 g ha^-1 applied in combination with 1.0 l ha^-1 Zellek super gave the best total weed control (54 %) in the potato crop when interrows were earthed-up twice. As much as 93 % of couch grass rhizomes were killed under the effect of the spray application. When the soil was sprayed with only 250 or 500 g ha^-1 Sencor and interrows were earthed – up once or twice the content of annual dicotyledonous weeds declined by 45-67 %, however, an increase occurred in the number of couch grass. On the background of three earthings-up of interrows the application of 50 g ha^-1 of Titus on the emerged potatoes killed up to 79 % of couch grass and 42 % of annual dicotyledonous weeds. The tested herbicides and their combinations were not effective against the dominating black bindweed. Under the effect of Sencor 250 and 500 g ha^-1 the content of white goosefoot declined by 73 and 83 %, respectively. Application of the tested herbicides (except for Sencor 250 g ha^-1) or their combinations and reduced number of earthings-up to 1-3 times gave a significant potato tuber yield increase of 11.1-17.6 %.

Key words: potatoes, weeds, herbicides, interrow tillage.

ISSN 1392-3196

El. p. vytautas@lzi.lt

Santrauka

1997-2003 m. stacionariniame bandyme Dotnuvoje giliau karbonatingame, giliau glėjiškame lengvo priemolio rudžemyje tirtos sėjomainų rotacijų trumpinimo, optimalių priešsėlių parinkimo galimybės, įvertinant piktžolių paplitimą.

Taikant trumpų rotacijų sėjomainas, žieminiuose kviečiuose piktžolių sumažėja tik tada, kai rotacijos grandyje bent vienas narys yra kaupiamasis augalas. Trumpos sėjomainos, kuomet žiem­kenčių priešsėlis yra žirniai ar žieminiai rapsai, nėra palankios piktžolėtumui mažinti. Kviečius auginant po žirnių, žieminių rapsų ir žieminių kviečių, piktžolių rotacijos pabaigoje pavasarį buvo atitinkamai 21 %, 67 % ir 38 % daugiau negu juos auginant po miežių.

Miežius auginant sukultūrintose dirvose ir tinkamai naudojant herbicidus, trumpų rotacijų sėjomainoje piktžolėtumas nepadidėja septynerius metus. Cukriniai runkeliai, kaip priešsėlis miežiams, ir miežių atsėliavimas skatino piktžolių skaičiaus didėjimą. Pavasarį, miežius pasėjus po minėtų priešsėlių, piktžolių buvo atitinkamai 61,9 % ir 23,3 % daugiau, nei juos pasėjus po kviečių. Miežių, augintų po kviečių, vidutinis piktžolėtumas pasėlyje brendimo metu buvo atitinkamai 18 % ir 68 % didesnis, negu augintų po cukrinių runkelių ar monopasėlyje.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai, sėjomaina, priešsėliai, pikt­žolėtumas.

ISSN 1392-3196

V. Seibutis, A.Magyla

Summary

Over the period 1997-2003 a series of field experiments was conducted in Dotnuva on an Endocalcari-Endohypogleyic Combisol with the aim of testing the possibilities of shortening of crop rotations, choice of optimal preceding crops in relation to weed incidence in the crops.

Shortening of crop rotations could only secure a satisfactory control of weeds in winter wheat crops when at least one course in the rotation sequence was a row crop. Shortening of rotations when a preceding crop of winter cereals was pea or winter oilseed rape was not conducive to weed control. When wheat was grown after barley, the content of weeds in spring in different experimental years was by on average 21, 62 and 32 % lower, compared with wheat grown after peas, winter rape and winter wheat.

When barley was grown on a properly cultivated soil, and timely and appropriate herbicide application strategy was employed, shortening of rotations did not result in any marked increase in weed incidence during the seven-year period. Sugar beet as preceding crop of barley and continuous cultivation of barley encouraged an increase in weed population. In spring, when barley was drilled after the aforementioned preceding crops, the weed incidence was recorded to be by 61.9 and 23.3 % higher compared with barley crops sown after wheat. The average weed infestation at maturity stage in the barley crops grown after wheat was by 18 and 68 % higher than that in barley crops grown after sugar beets or in monoculture.

Key words: winter wheat, spring barley crop rotation, preceding crops, weed infestation.

III skyrius. AUGALŲ APSAUGA

El. p. soja@upyte.lzi.lt

Santrauka

Upytės bandymų stotyje tirta skirtingų raundapo (veikl. medž. glifosatas 360 g l^-1) normų (2 l ha^-1, 3 l ha^-1 ir 4 l ha^-1 preparato), išpurkštų ant linų žaliosios brandos pabaigoje, ankstyvojoje geltonojoje ir geltonojoje brandoje įtaka pluoštinių linų stiebelių ir sėmenų drėgnumui, derliui bei jo kokybei.

Linų priešsėlis – žieminiai kviečiai. Dirvožemis – giliau karbonatingas giliau glėjiškas rudžemis (RD).

Trejų metų vidutiniais duomenimis, nupurškus raundapu, linų stiebelių drėgnumas iš esmės sumažėjo, išskyrus linus, kur purkšta 2 l ha^-1 žaliosios brandos pabaigoje. Stiebelių drėgnumas, purškiant linus žaliosios brandos pabaigoje, sumažėjo vidutiniškai 10-30 %, purškiant ankstyvosios geltonosios brandos pradžioje – 25-28 %, o purškiant geltonosios brandos pradžioje – 36-40 %. Didėjančios raundapo normos neturėjo įtakos stiebelių drėgnumui.

Vidutiniais trejų metų duomenimis, sėmenys buvo iš esmės smulkesni, purškiant linus raundapu žaliosios brandos pabaigoje ar ankstyvosios geltonosios pradžioje 3 l ha^-1 arba 4 l ha^-1, sumažėjo jų dygimo energija.

Purškiant raundapu, stiebelių, ilgo pluošto derliaus dydis ir jo kokybė bei morfologiniai stiebelių rodikliai iš esmės nepakito.

Reikšminiai žodžiai: branda, drėgnumas, pluoštas, pluoštiniai linai, raundapas, sėmenys, stiebeliai.

ISSN 1392-3196

Z. Jankauskienė

Summary

A field trial was carried out during 1998-2000 at the Upytė Research Station with the aim of testing the impact of Roundup application (2. 3 or 4 l ha^-1) on flax stands at the end of green maturity, beginning of early yellow and yellow maturity stages on moisture content of stems and flaxseed, yield and its quality.

Flax was grown in a 7-field rotation after cereals. The soil type was Endocalcari-Endohypogleyc Cambisol with a pH level of 7.2-7.6, content of total nitrogen 0.13-0.16 %, humus 2.2-2.8 %, mobile phosphorus 162-254 mg kg^-1, mobile potassium 143-185 mg kg^-1, mobile boron 0.82-1.74 mg kg^-1, mobile zinc 0.7-2.25 mg kg^-1 soil.

According to the averaged data of three years, flax moisture content after Roundup application reduced significantly. When Roundup was applied at the end of flax green ripeness, the moisture content of flax stems decreased by 10-30 %, when Roundup was applied at the beginning of early-yellow ripeness, the moisture content of flax stems decreased by 25-28 %, and when  Roundup was applied at the beginning of yellow ripeness, the moisture content of flax stems decreased by 36-40 %. The difference between the influence of different rates of Roundup on stem moisture content was not significant.

Experimental treatments sprayed with 3 or 4 l ha^-1 of Roundup at the end of green ripeness or at the beginning of yellow ripeness produced smaller seed compared with the untreated plots. The germination power was lower, too.

No significant influence of Roundup application on stem, long fibre yield, its quality and morphological indicators was identified.

Key words: moisture content, fiber, flax, ripening, Roundup, seed, stem.

ISSN 1392-3196

E-mail. irenag@lzi.lt

Summary

The efficacy of reduced doses of six triazole fungicides on winter wheat cv. Zentos was estimated over the period 1999-2000. The spread of powdery mildew (Blumeria graminis (DC) Spear.) in winter wheat in 1999 at the early milk stage was intensive, but in 2000 at water ripe the disease occurrence was weak. The full and reduced to ½ and ¾ doses of triazoles provided a good control against mildew, especially on flag leaf of winter wheat. Septoria leaf blotch (Septoria spp.) and tan spot (Pyrenophora tritici repentis (Died.) Drechs.) occurred on winter wheat annually. Against Septoria leaf blotch full and reduced dosages of triazoles were highly effective till the early milk stage, especially on a flag leaf. At late milk the efficacy of reduced doses of the fungicides was lower than that of full doses. Against tan spot the full doses of fungicides provided a good control, however, the efficacy of reduced doses was low. Full and reduced doses of fungicides provided excellent control of brown rust (Puccinia recondita).

Due to the full and ¾ reduced dosages of the fungicides a sufficient yield increase was obtained annually. The yield increase through reduced to ½ dose was low and insufficient. The yield increase was obtained due to an increase in 1000 grain weight.

Key words: winter wheat, triazole fungicide, doses, leaf diseases, grain yield

ISSN 1392-3196

 I.Gaurilčikienė

 Santrauka

Šešių triazolų grupės fungicidų sumažintų normų veiksmingumo nuo lapų ligų tyrimai žieminių kviečių ‘Zentos’ pasėlyje atlikti 1999-2000 m. Miltligė (Blumeria graminis (DC) Spear.) žieminiuose kviečiuose gausiai išplito 1999 m., bet 2000 m. reiškėsi silpnai. Visos ir sumažintos iki ½ ir ¾ fungicidų normos gerai kontroliavo miltligės išplitimą ir intensyvumą, ypač ant viršutinių augalų lapų. Septoriozė (Septoria spp.) ir kviečių dryžligė (Pyrenophora tritici repentis (Died.)Drechs.) žieminiuose kviečiuose plito kasmet. Nuo septoriozės visos ir sumažintos fungicidų normos buvo labai veiksmingos iki ankstyvos pieninės brandos, ypač gerai saugojo viršutinius augalų lapus. Vėlyvos pieninės brandos metu nuo septoriozės sumažintos fungicidų normos buvo mažiau veiksmingos nei visos. Nuo kviečių dryžligės buvo veiksmingos tik visos fungicidų normos, sumažintų normų efektyvumas buvo menkas. Tiek visos, tiek sumažintos fungicidų normos buvo labai veiksmingos nuo rudųjų rūdžių (Puccinia recondita). Esminis žieminių kviečių derliaus padidėjimas buvo gautas nuo visų ir sumažintų iki ¾ fungicidų normų vartojimo. Derliaus padidėjimas nuo iki ½ sumažintų normų buvo nedidelis ir neesminis. Derliaus priedas naudojant fungicidus buvo gautas padidėjus 1000 grūdų masei.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai kviečiai, triazolų grupės fungicidai, normos, lapų ligos, grūdų derlius.

IV skyrius. ŽOLININKYSTĖ

El. p. algis.nedzinskas@voke.lzi.lt

Santrauka

1998-2003 metais Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale tirta natūralių ir sėtų žolių priežiūros būdų įtaka jų botaninei sudėčiai, organinių medžiagų kaupimuisi ir dirvožemio agro­cheminiams rodikliams.

Rytų Lietuvos paprastąjį išplautžemį (Idp) tręšiant mineralinėmis trąšomis, sėtas žolynas sausųjų medžiagų sukaupia 14,69 t ha^-1, o netręštas natūralus ir sėtas žolynai – žymiai mažiau, - atitinkamai 5,34-5,43 ir 6,06-6,62 t ha^-1. Netręštą natūralų ir sėtą žolyną deginant vegetacijos pra­džioje, taip pat žolę pjaunant birželio pradžioje ir masę pašalinant arba paliekant, žolių produktyvumas iš esmės nekito.

Natūraliame ir sėtame netręštame žolyne vyravo varpinės ir įvairiažolės, o tręštame sėtame žolyne – ankštinės ir varpinės žolės.

Po penkerių tyrimų metų nuo minėtų priemonių dirvožemis parūgštėjo, bendro azoto ir humuso sumažėjo. Tręšiant didėjo judriojo fosforo ir kalio, o be trąšų jų kiekis sumažėjo.

Reikšminiai žodžiai: natūralus ir sėtas žolynai, priežiūra, botaninė sudėtis, produktyvumas, azoto sukaupimas, dirvožemio savybės.

ISSN 1392-3196

 R. Vaičiulytė, R. Bačėnas

 Summary

The effects of natural and sown swards management techniques on the botanical com­position of swards, organic matter accumulation and changes in soil agrochemical parameters were investigated at the Vokė Branch (LIA) during the period 1998-2003.

Under east Lithuania’s conditions on a Haplic Luvisol a sown sward applied with mineral fertilizers accumulated the largest amount of total phytomass (14.69 t ha^-1 dry matter), while unfertilized natural and sown swards accumulated a much smaller amount of phytomass 5.34-5.43; 6.06-6.62 t ha^-1 dry matter, respectively. Burning of unfertilized natural and sown sward at the beginning of the growing season as well as herbage cutting at the beginning of June and either removal or leaving the mass did not have any significant effect on the herbage productivity.

Natural and sown unfertlized swards were dominated by grasses and forbs, while fertilized sown swards were dominated by legumes and grasses.

After five experimental years the tested sward management techniques resulted in soil acidification and reduction in total nitrogen and humus contents. Fertilization increased the amount of available phosphorus and potassium, whereas in the treatments without fertilizers their contents declined.

Key words: natural and sown sward, management, botanical composition, productivity, nitrogen accumulation, soil properties.

V skyrius. MIKROBIOLOGIJA

El. p.: filialas@vezaiciai.lzi.lt; daliambr@hotmail.com; ekokat@gmf.ku.lt

Santrauka

1997-2002 m. atliktais laboratoriniais ir lauko bandymais nustatyti nitragino gamybos bei rytinių ožiarūčių inokuliavimo pagrindiniai parametrai.

Dirvožemis – nepasotintasis giliau glėjiškas balkšvažemis (JI4-n), kurio pH_KCl 5,4-5,8, humuso – 1,81-1,87 %, judriųjų P₂O₅ ir K₂O – atitinkamai 135-148 mg kg^-1 ir 122-140 mg kg^-1 dirvožemio.

Tyrimais nustatyta, kad nitragino ir sėklos inokuliavimo kokybę lemia paruošto preparato ir bakterizuotos sėklos laikymo sąlygos bei trukmė, taip pat sėklos inokuliavimo derinimas su apsau­ginėmis medžiagomis. Gerą nitragino preparatą, nepriklausomai nuo laikymo temperatūros (+4^oC ar +26^oC), galima išsaugoti ne ilgiau kaip dvi savaites. Ilgesnis preparato ar Rhizobium biomasės, skirtos nitraginui gaminti, laikymas yra rizikingas. Laikant bakterizuotą sėklą, tinkamas titras išsilaiko savaitę, inokuliuojant su 10 % cukraus tirpalu – dvi savaites.

Nitraginas buvo veiksmingiausias ožiarūčių pirmais ir antrais naudojimo metais, inoku­liuojant sėjos dieną ir iki septynių dienų prieš sėją. Inokuliuotą sėklą apdorojus 10 % cukraus tirpalu simbiozės efektyvumas nepadidėjo.

Tarp Rhizobium efektyvumo ir augalo gumbelių skaičiaus bei sudėtingų gumbelių formavi­mosi nustatyti vidutinio stiprumo ryšiai (r = 0,65 ir h = 0,71**).

Visi inokuliavimo deriniai ekonominiu požiūriu buvo naudingi ir per dvejus žolių naudojimo metus grynosios pajamos siekė iki 391,7 Lt ha^-1.

Reikšminiai žodžiai: Rhizobium, ožiarūčiai, nitraginas, inokuliavimas, inokuliavimo terminai ir būdai.

ISSN 1392-3196

E.Lapinskas, D.Ambrazaitienė

Summary

Major parameters of nitragine production and goat’s rue inoculation were estimated in the laboratory and field experiments during the period 1997-2002. 

The soil of the experimental site is classed as Dystri-Endohypogleyic Albeluvisol (JI4-n), with a pH_KCl value of 5.4-5.8, humus content 1.81-1.87 %, available P₂O₅ and K₂O 135-148 and 122-140 mg kg^-1 soil, respectively.

Our experimental evidence suggests that the quality of nitragine and seed inoculation is affected by the storage conditions and period of the preparation and bacteria-treated seed as well as by the combination of seed inoculation with protective materials. Regardless of the storage conditions (+4^oC or +26^oC), high efficacy of nitragine preparation can be maintained for no longer than two weeks. Longer storage of the preparation or Rhizobium biomass, intended for nitragine production, is risky. When storing bacteria-treated seed, the proper bacterial titre persists for a week, and while inoculating with 10 % sugar solution –for two weeks. 

The highest efficacy of nitragine was identified in the first and second year of use of goat’s rue when the seed was inoculated on the sowing day and up to 7 days before sowing. Treatment of inoculated seed with 10 % sugar solution did not contribute to the enhancement of the symbiosis efficiency.

A medium strong correlation was identified between Rhizobium efficacy and number of plant nodules, and formation of complex nodules (r = 0.65 and h = 0.71**).

All inoculation combinations were economically useful. During the two years of swards use net profit totalled up to 391.7 Lt ha^-1.

Key words: Rhizobium, goat’s rue, inoculum (nitragin), inoculation, inoculation terms and methods.

ISSN 1392-3196

El. p. lucra@one.lt

Santrauka

2001-2002 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale tirtas dirvožemio amonifi-kuojančių bei mineralinį azotą asimiliuojančių mikroorganizmų paplitimas. Bandymo dirvožemis glėjiškas nepasotintas balkšvažemis (JI₂) – Dystrict Albeluvisol (ABd) (velėninis jaurinis glėjiškas JP¹v) – lengvas ant vidutinio sunkumo priemolis. Dirvožemio ėminiai mikrobiologinėms analizėms imti keturių dirvožemio pH_KCl lygių (< 4,7; 4,7-5,2; 5,2-5,7; > 6,7) ir trijų tręšimo lygių (be trąšų; 1 NPK norma, 3 NPK normos), iš 0-20 cm armens sluoksnio pavasarį, prasidėjus vegetacijai, ir rudenį, vegetacijos pabaigoje.

Rezultatai rodo, kad amonifikuojantys ir mineralinį azotą asimiliuojantys mikroorga­nizmai labiausiai paplitę mažo rūgštumo (pH_KCl 5,2-5,7) ir viena NPK trąšų norma tręštame dirvo­žemyje. Organinių medžiagų mineralizacija intensyviausia buvo artimame neutraliam (pH_KCl > 6,7) dirvožemyje, patręšus  trimis NPK trąšų normomis.

Reikšminiai žodžiai: mikroorganizmai, amonifikuojantys, mineralinį azotą asimiliuo­jantys, paplitimas, dirvožemio rūgštumas, mineralinis tręšimas.

ISSN 1392-3196

L. Piaulokaitė Motuzienė, E. Lapinskas, D. Čiuberkienė

Summary

The occurrence of ammonifying and mineral nitrogen assimilating microorganisms was studied at the Lithuanian Institute of Agriculture’s Vėžaičiai Branch over the period 2001-2002. The soil of the experimental site is characterised as (JI₂) dystrict albeluvisol (ABd) (sod podzolic gleyic JP¹v) light on medium heavy loam. For microbiological analyses the soil was sampled at 4 soil pH_KCl levels (< 4.7; 4.7-5.2; 5.2-5.7; > 6.7) and 3 fertilization levels (no fertilizers, 1 NPK rate, 3 NPK rates) at the 0-20 cm ploughlayer in the spring after the resumption of vegetative growth and in the autumn at the end of growing season. 

Our experimental evidence suggests that the highest occurrence of ammonifying and mineral nitrogen assimilating microorganisms was found in the soil with a low acidity (pH_KCl 5.2-5.7), fertilized with one NPK rate. The abundance of microorganisms was determined by both soil acidity and mineral fertilization. The most intensive mineralisation was identified in the soil close to neutral (pH_KCl > 6.7) aplied with three NPK rates.

Key words: microorganisms, ammonifying, mineral nitrogen assimilating, occurrence, soil acidity, mineral fertilization.