·
| · |
I skyrius. DIRVOTYRA IR AGROCHEMIJA
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 3-22
UDK 633.2.032(252):631.416
NEMUNO ŽEMUPIO SALPŽEMIŲ IR POTVYNIO SĄNAŠŲ SAVYBIŲ RYŠYS
Lietuvos žemdirbystės institutas
Cintjoniškių 10-2, Šilutė
El. paštas: pievos @ silute.omnitel.net
Santrauka
Straipsnyje pateikti ilgamečių (1987-1999 m.) Nemuno deltos potvynio nešmenų kiekio tyrimai bei jų įtaka dirvožemių formavimuisi Nemuno žemaslėnyje. Nemuno žemaslėnyje tipingose vietose buvo padaryti 9 deltos skersiniai pjūviai ir ištirtos dirvožemio ir nusėdusio dumblo fizikinės ir agrocheminės savybės bei nustatytas tarpusavio ryšys.
Žemupyje vyrauja salpžemiai, tačiau skirtingų dirvožemių išsidėstymas įvairiose slėnio dalyse labai skiriasi, pvz., viršutinėje Jūros žemaslėnyje vyrauja karbonatingi salpžemiai, žemutinėje Minijos žemaslėnyje durpžemiai.
Dirvožemiai skersiniame profilyje skiriasi pagal jų agrocheminius rodiklius. Pavaginėje salpos zonoje vyrauja neutralūs dirvožemiai, kuriuose yra labai mažai organinės medžiagos (vidutiniškai 3,6 %). Tolstant nuo upės, organinės medžiagos dirvožemyje gausėja: durpžemiuose iki 80 %, ir jie rūgštėja iki pH 5,0.
Judriojo fosforo, kalio, kalcio ir magnio daugiausiai buvo centrinės salpos dalies dirvožemyje, daug mažiau minėtų elementų buvo priežemyninės dalies mineraliniuose dirvožemiuose ir durpžemiuose.
Nustatyta, kad tarp nusėdusių potvynio nešmenų ir susiformavusių dirvožemių yra dėsningas ryšys. Tai rodo pastovesnės dirvožemių kokybinės savybės, kaip organinės medžiagos kiekis ir dirvožemio granuliometrinė sudėtis, tamprūs koreliaciniai ryšiai su nusėdusiais potvynio nešmenimis.
Reikšminiai žodžiai: potvynis, dirvožemiai, potvynio sąnašos, biogeniniai elementai.
Chapter 1. SOIL SCIENCE AND AGROCHEMISTRY
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 3-22
UDK 633.2.032(252):631.416
THE RELATIONSHIP BETWEEN THE PROPERTIES OF THE FLUVISOLS IN THE LOWER NEMUNAS AND FLOOD SEDIMENTS
Summary
Nine cross-sections of the delta were made in the most representative places of the Lower Nemunas during 1987-1999. The experiments were conducted with the purpose to estimate agrochemical properties of the soil and flood sediments and to identify the relationship between them.
Fluvisols
predominate in the Nemunas Lowland, the other soil types account for a very small area. Different parts of the lower Nemunas have different soil types: in the upper part of the valley of the Jūra Calcaric Fluvisols predominate and Histols predominate in the northern part of the lowland (part of the Minija valley, Tenenys rivers).In the cross-sections the soils differ in the agrochemical parameters. Neutral soils with a small amount of organic matter (average 3.6 %) prevail in the pre-bed zone of the lowland. Moving away from the river the quality of organic matter in the soil increases to 80 % in the Histols and soil acidity declines to 5.0 pH in the Histols.
The highest contents of mobile phosphorus, potassium and magnesium were established in the soil of the central part of the flood land. Much lower contents of these elements were established in mineral soils of the pre-land part of flood land and in peat soil.
A regular relationship between the flood sediment and formed soils was identified. It is demonstrated by more stable soil quality properties such as organic matter content, soil granulometric composition and strong correlation with flood sediments.
Key words: flood water, soils, flood sediments, biogenic elements.
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 23-37
UDK 631.417.1:631.442.1
HUMUSO KIEKIO IR KOKYBINĖS SUDĖTIES KITIMAS ĮVAIRAUS HUMUSINGUMO PRIESMĖLIO DIRVOŽEMYJE
Lietuvos žemdirbystės institutas Vokės filialas
Trakų Vokė, Vilnius
El. paštas: voke@takas.lt
Santrauka
1988-1998 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale įvairaus humusingumo (1,5 %; 2,3 %; 2,5 %; 3,3 %) priesmėlio ant karbonatingo fliuvioglacialinio žvyro paprastajame išplautžemyje (IDp) mikrolaukelių bandyme buvo tiriama tręšimo (be trąšų, mineralinės trąšos, mineralinės trąšos derintos su mėšlu) įtaka humuso kiekiui, kokybinei sudėčiai, humuso balansui, taip pat auginamų augalų (bulvės, miežiai, dobilai, rugiai avižos) derliui. Visi dirvožemiai buvo neutraloki, dide
lio fosforingumo ir kalingumo.Per tyrimų laikotarpį įvairaus humusingumo dirvožemiuose humuso kiekis ir kokybinė sudėtis kito nevienodai. Vien mineralinės trąšos nedarė neigiamos įtakos humuso kaupimuisi tik mažo humusingumo (1,5 %) dirvožemyje. Mineralines trąšas derinant su mėšlu, iš esmės didėjo humuso visuose tirtuose dirvožemiuose. Daugiausiai judriųjų ir labiliųjų humuso medžiagų humuso sudėtyje buvo mažo humusingumo dirvožemyje (atitinkamai 30-31 % ir 18-19 %) ir mažiausiai humusingame (atitinkama
i 25-26 % ir 14-15 %). Humusingo (3,3 %) dirvožemio humuso sudėtyje buvo daugiau kalcio humatų. Fulvorūgščių, kaip ir agresyviosios jų frakcijos (FR-1a), kiekis humuso sudėtyje mažėjo, didėjant dirvožemio humusingumui. Mineralines trąšas derinant su mėšlu iš esmės didėjo huminių ir fulvorūgščių santykis: mažo humusingumo dirvožemyje nuo 0,62 iki 0,74, vidutinio humusingumo nuo 0,81-0,82 iki 0,93-0,96, humusingame nuo 1,0 iki 1,07.Mažo humusingumo dirvožemyje gautas mažiau deficitinis humuso balansas, didėjant humusingumui humuso nuostoliai didėjo. Mineralines trąšas derinant su mėšlu, gautas teigiamas humuso balansas visuose dirvožemiuose, tačiau jo atsargos padidėjo nevienodai: mažo humusingumo dirvožemyje 9,9 %, vidutinio humusingumo 5,1-2,8 % i
r humusingame 2,1 % nuo pradinio humuso kiekio.Augintų augalų derlius buvo didžiausias, kai dirvožemyje buvo 2,3-2,5 % humuso, o labiliųjų humuso medžiagų 2300-2400 mg C kg
-1. Augalų derliaus koreliacinis ryšys su labiliųjų humuso medžiagų kiekiu dirvožemyje gautas tampresnis nei su bendrojo humuso kiekiu.Reikšminiai žodžiai: humusas, labiliosios humuso medžiagos, huminės rūgštys, fulvorūgštys, humuso balansas, derlius.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 23-37
UDK 631.417.1:631.442.1
CHANGES OF THE CONTENT AND QUALITATIVE COMPOSITION OF HUMUS IN SANDY LOAM SOIL WITH DIFFERENT AMOUNT OF HUMUS
V. Janušienė
Summary
The microplot trials were conducted in 1988-1998 at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agricultur
e on sandy loam on calcaric gravel haplic luvisol (LVh) with a different humus level (1.5 %; 2.3 %; 2.5 %; 3.3 %). The effect of fertilization (without fertilizers, mineral fertilizers, mineral fertilizers with manure) on the content, qualitative composition, balance of humus and on the yield of grown crops (potatoes, barley, clover, winter rye, oats) was studied.During the period of two crop rotations in the soils with different humus level unequal changes of the content of humus and its qualitative composition were determined. Mineral fertilizers had no negative effect on the content of humus only in the soil with a low humus level (1.5 %). Mineral fertilizers with manure increased the amount of humus in all the mentioned soils. The highest per cent of mobile and labile humus substances in the humus composition was in the soil with a low humus level (30-31% and 18-19 % accordingly) and the least in the soil with a high humus level (25-26 % and 14-15 % accordingly). A larger amount of humic acids bound with calcium was in the soil with a high humus level. The amount of fulvic acids and its fraction extracted in 0.1 N H2SO4 decreased in the soils by increasing the amount of humus in the soil. Mineral fertilizers with manure increased the ratio of humic and fulvic acids: in the soil with a low humus level from 0.62 to 0.74, in the soil with medium humus level from 0.81-0.82 to 0.93-0.96, in the soil with a high humus level from 1.00 to 1.07.
A positive balance of humus was found in all the studied soils when mineral fertilizers with manure had been applied, but the amount of humus increased differently 9.9 % from the initial amount of humus in the soil with a low humus level, 5.1-2.8 % in the soils with a medium humus level, 2.1 % in the soil with a high humus level.
The highest yields of the grown crops were obtained, when humus content in the soil was 2.3-2.5 % and that of labile humus substances 2300-2400 mg C kg-1. A stronger direct correlation was determined between the crop yield and the amount of labile humus substances as compared with the amount of total humus in the soil.
Key words: humus, labile humus substances, humic acids, fulvic acids, balance of humus, yield.
II skyrius. ŽEMDIRBYSTĖ IR AUGALININKYSTĖ
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 38-49
UDK 633.16<324>:631.531.04
ŽIEMINIŲ MIEŽIŲ VYSTYMOSI IR DERLIAUS FORMAVIMOSI PRIKLAUSOMUMAS NUO SĖJOS LAIKO IR SĖKLOS NORMOS
Lietu
vos žemdirbystės institutasAkademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas
El. paštas:
albinas@lzi.ltSantrauka
Žieminių miežių sėjos laiko ir sėklos normos įtaka pasėlių produktyvumo rodikliams tirta 1997-2000 m. Dotnuvoje drenuotame lengvo priemolio giliau karbonatingame giliau glėjiškame rudžemyje (RDg4-k2). Žieminiai miežiai Moldavskij 16 buvo sėti rugsėjo 1, 10, 20 ir 30 dienomis išsėjant daigių sėklų 3,0; 4,0; 5,0 ir 6,0 mln. ha
-1.Aukščiausi buvo ir daugiausiai produktyvių stiebų žieminiai miežiai turėjo pasėjus rugsėjo 1 d. Sėją vėlinant, jų skaičius ir aukštis mažėjo. Grūdų skaičius varpose didžiausias buvo sėjant rugsėjo 10 d., o ankstyvesnė ir vėlyvesnė sėja bei sėklos normos didinimas jų skaičių mažino.
Grūdų derlius iš esmės sumažėjo žieminius miežius sėjant rugsėjo 20 ir 30 dienomis, palyginus su rugsėjo 1 d. sėja. Žieminius miežius sėjant rugsėjo 1 dieną, tinkamiausia sėklos norma 3,0-4,0 mln. ha
-1, o sėjant rugsėjo 10 d. 4,0-5,0 mln. ha-1 daigių sėklų.Reikšm
iniai žodžiai: žieminiai miežiai, sėjos laikas, sėklos norma, produktyvumo rodikliai, grūdų derlius.Chapter 2. AGRICULTURE AND CROP PRODUCTION
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 38-49
UDK 633.16<324>:631.531.04
THE INFLUENCE OF SOWING DATE AND SEED RATE ON WINTER BARLEY DEVELOPMENT AND YIELD
A. Auškalnis
Summary
Sowing date and seed rates of the winter barley cv. Moldavskij 16 were investigated on sandy loam Endocalcari-Endohypogleyic cambisols at the Lithuanian Institute of Agriculture during 1997-2000. Winter barley was sown on 1, 10, 20 and 30 September. 300, 400, 500 and 600 viable seed m-2 were sown on each sowing date. The highest number of productive stems was identified in the treatment sown on 1 September. Later sowing resulted in a decreased in stem number. Plant height declined significantly at the sowing dates later than 1 September. 1000 kernel weight decreased when winter barley was sown later, at an increased seed rate.
Sowing time and seed rate influenced the productivity of winter barley. The highest winter barley grain yield 4.49-4.38 t ha-1 was obtained when winter barley had been sown on 1 and 10 September. The optimal rate was 300-400 seeds m-2 sown on 1 September, and 400-500 seeds m-2 sown on 10 September. The winter barley yield decreased by on average 0.33-0.97 t ha-1 or by 7.4-21.6 %, when sown on 20 and 30 September.
Key words: winter barley, sowing date, seed rate, parameters of productivity, grain yield.
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo d
arbai, 2002, 4, 80, 50-59UDK 633.854.797
DYGMINŲ SĖJOS LAIKO ĮTAKA SĖKLŲ DERLIUI, JO CHEMINEI SUDĖČIAI, DERLIAUS STRUKTŪRAI BEI AUGIMUI IR VYSTYMUISI
Stasys JUKNEVIČIUS, Juozas PEKARSKAS
Lietuvos žemės ūkio universitetas
Akademija, Kauno rajonas
El.paštas:
DA@nora.lzua.ltSantrauka
1997-1999 metais LŽŪU Bandymų stotyje karbonatingame giliau glėjiškame išplautžemyje vidutinio sunkumo priemolyje ant molio - Idg4-k p1/m tirta sėjos laiko įtaka dygminų sėklų derliui, jo cheminei sudėčiai, derliaus struktūrai bei augimui ir vystymuisi.
Nustatyta, kad gausiausias vidutinis dygminų (
Carthamus tinctorius L.) sėklų derlius 2,01 t ha-1 gautas juos pasėjus gegužės 1 dieną. Vėlinant sėją 9 ir 18 dienų sėklų derlius iš esmės sumažėjo 0,51-0,85 t ha-1. Daugiausia žalių proteinų ir riebalų bei mažiausia žalios ląstelienos susikaupė sėklose, pasėjus dygminus anksčiausiai gegužės 1 dieną. Vėlinant sėjos laiką iki gegužės 18 dienos, žalių proteinų sumažėjo iš esmės 0,52-0,44 proc. vnt. ir riebalų 1,26-1,43 proc. vnt. bei iš esmės padidėjo žalios ląstelienos 0,45-1,13 proc. vnt. Žalių pelenų kiekiui sėjos laikas esminės įtakos neturėjo. Vėlinant sėją, alanino, valino, izoleucino, leucino, tirozino, fenilalanino, histidino, arginino ir serino kiekiai dygminų sėklose sumažėjo iš esmės, o metionino iš esmės padidėjo. Sėjos laikas neturėjo esminės įtakos prolino, glicino, lizino, asparagino rūgšties, treonino ir glutamo rūgšties kiekiams dygminų sėklose. Sėjant dygminus gegužės 1 gegužės 18 dienomis, augalų aukštis sumažėjo iš esmės 5,70-8,80 cm, šoninių šakų bei produktyvių dėžučių kiekis 1,07-2,24 ir 19,84-18,30 vnt., vieno augalo sėklų ir 1000 sėklų masė 11,47-20,17 ir 4,34-10,67 gramo bei sėklų daigumas 15,66-11,66 proc. vnt. Sėjos laikas neturėjo esminės įtakos dygminų žiedų kiekiui. Dygminų sudygimas ir vystymasis priklausė nuo meteorologinių sąlygų ir sėjos laiko. Jų vegetacija truko 107-138 dienas.Reikšminiai žodžiai: sėjos laikas, dygminai, sėklų derlius, aminorūgštys, dygminų vystymasis.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 50-59
UDK 633.854.797
INFLUENCE OF SAFFLOWER (CARTHAMUS TINCTORIUS L.) SOWING TIME ON SEED YIELD, CHEMICAL COMPOSITION, YIELD STRUCTURE, GROWTH AND DEVELOPMENT
S. Juknevičius, J. Pekarskas
Summary
The influence of sowing time on safflower seed yield, chemical composition, yield structure, growth and development was investigated on a Calc(ar)i-Endohypogleyic Luvisols- LVg-n-w-cc soil of the Lithuanian University of Agriculture Experimental Station during the period of 1997-1999.
The highest yield of safflower seeds (2.0 t ha-1) was received having sown them on May 1st. If the sowing time is 9 and 18 days later, seed yield decreases by 0.51-0.85 t ha-1. The highest content of crude protein and fat, as well as the lowest content of crude fibre were accumulated in seeds having sown the safflower on the earliest date May 1st. In the case of sowing on May 18th the amount of crude protein decreased by 0.52-0.44 % unit, the amount of fat by 1.26-1.43 % units, but the amount of green cellular tissue increased by 0.45-1.13 % units. Sowing time had no significant effect on the amount of crude ash. In the case of later sowing time the amounts of alanine, valine, izoleucine, leucine, tirozine, fenilalanine, histidine, arginine and serine in safflower seed decreased, while that of metionine increased. Sowing time had no essential effect on the amounts of proline, glicine, lysine, asparagine acid, treonine and glutame in safflower seed. Having sown safflower during the period of May 1st-18th, a significant decrease in plant height 5.70-8.80 cm, number of side branches and productive boxes 1.07-2.24 and 19.84-18.30 units, one plant seeds and 1000 seed weight 11.47-20.17 and 4.34-10.67 g and seed germinating power 15.66-11.66 % units was observed. Sowing time had no significant influence on the number of inflorescences. Safflower germination and development depended on meteorological conditions and sowing time. Its growing season lasted for 107-138 days.
Key words: sowing time, safflower, seed yield, amino acids, safflower development.
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 60-66
UDK 631.51.022:633.63:581.19
PRIEŠSĖJINIS DIRVOS PARUOŠIMAS CUKRINIAMS RUNKELIAMS LENGVO PRIEMOLIO DIRVOŽEMYJE
Kęstutis ROMANECKAS, Regina ŽULIENĖ, Regina ROMANECKIENĖ
Lietuvos žemės ūkio universitetas
Akademija, Kauno rajonas
El. paštas: rkestas@nora.lzua.lt
Santrauka
Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje lengvo priemolio (giliai glėjiško karbonatingo išplautžemio) dirvožemyje 1995-1999 m. tirta priešsėjinio dirvos purenimo būdų įtaka cukriniams runkeliams. Dirva prieš sėją purenta purentuvu KPS-400 (5-6 cm gyliu), sudėtiniu purentuvu RAU-300 (4 cm gyliu) ir v
ertikalių rotorių purentuvu VRK-305 (3-4 cm gyliu). Tyrimai rodo, kad visi padargai dirvožemio fizikinėms savybėms mažai turėjo įtakos. Supurenus dirvą purentuvu VRK-305, cukrinių runkelių sėklos dygo geriausiai (53,1 proc.), gautas didžiausias šakniavaisių derlius (58,8 t ha-1), cukringumas (17,7 proc.) ir mažiausias tirpių pelenų kiekis (0,91 proc.).Reikšminiai žodžiai: cukriniai runkeliai, priešsėjinis dirvos dirbimas, dirvožemio fizikinės savybės, sėklų lauko daigumas, šakniavaisių derlius, cukringumas, tirpūs pelenai.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 60-66
UDK 631.51.022:633.63:581.19
PRE-SEEDING SOIL PREPARATION FOR SUGAR BEET IN LIGHT LOAM SOILS
K. Romaneckas, R. Žulienė, R. Romaneckienė
Summary
Over the period of 1995-1999 at the Experimental Station of the Lithuanian University of Agriculture we investigated the influence of different soil mellowing methods on physical soil properties and sugar beet. The soil before sowing was mellowed by: a conventional S-tine cultivator KPS-400 (5-6 cm depth), combined cultivator RAU-300 (4 cm depth) and rotovator VRK-305 (3-4 cm depth). The investigation showed that all of the cultivators did not deteriorate the physical properties of the soil. The highest sugar beet seed germination (53.1 %), yield (58.8 t ha-1) and sugar content (17.7 %) of roots and the lowest amount of soluble ash in roots (0.91 %) were observed in the plots, mellowed by a rotovator VRK-305.
Key words: sugar beet, pre-seeding soil mellowing, physical soil properties, seed germination, root yield, sugar content, impurities.
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 67-74
UDK 551.5:636.63:581.19
METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ ĮTAKA CUKRINIŲ RUNKELIŲ ŠAKNIAVAISIŲ CUKRINGUMUI
Lietuvos žemdirbystės instituto Rumokų bandymų stotis
Klausučiai, Vilkaviškio rajonas
El. paštas: rumokai@post.omnitel.net
Santrauka
1989-2001 metais Rumokų bandymų stotyje darytas cukrinių runkelių skirtingų veislių palyginimo lauko bandymas. Straipsnyje nagrinėjama meteorologinių sąlygų įtaką šio bandymo cukrinių runkelių cukringumui ir derl
iui.Išanalizavus duomenis, galima teigti, kad cukrinių runkelių cukringumo kitimą kasmet vidutiniškai 1 procentiniu vienetu lėmė pasirinktos veislės savybės ir 0,5 proc. vnt. meteorologinės sąlygos. Nustatyta, kad cukringumas labai priklausė nuo kritulių kiekio rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais (r = 0,85), nuo saulės švytėjimo trukmės rugsėjį ir spalį (r = 0,70) bei cukrinių runkelių šakniavaisių derliaus kiekio (r = 0,78). Šakniavaisių derlius labai priklausė (r = 0,84) nuo aktyvių temperatūros sumos (laikotarpiu nuo sudygimo iki lapams užskleidžiant tarpueilius), nuo kritulių kiekio (r = 0,7) rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais.
Reikšminiai žodžiai: cukriniai runkeliai, meteorologinės sąlygos, cukringumas, derlius.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 67-74
UDK 551.5:636.63:581.19
EFFECT OF WEATHER CONDITIONS ON SUGAR CONTENT IN SUGAR BEET ROOTS
B. Petkevičienė
Summary
Field experiment with sugar beet varieties was carried out at the Rumokai Experimental Station during 1989-2001. The present article describes the effect of weather conditions on sugar content and sugar beet root yield.
Analysis of the data derived from the comparison of sugar beet varieties suggests that variation of sugar content on an annual basis is on average influenced by the properties of the selected variety 1 percent unit and weather conditions 0.5 percent unit. A strong relationship of sugar content with the precipitation rate in August and September (r = 0.85), the length of sunny period in September and October (r = 0.70), and the beet root yield (r = 0.78) was determined. A strong relationship between the root yield (r = 0.84) and the sum of active temperatures (within the period from germination to inter-row coverage by leaves), (r = 0.7) and precipitation level in August, September and October was indentified.
Key words: sugar beet, weather conditions, sugar content, yield.
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 75-85
UDK 631.847.211
RHIZOBIUM LEGUMINOSARUM BV. VICIAE
ĮVAIRIŲ ŠTAMŲ IR SKIRTINGŲ VEISLIŲ ŽIRNIŲ BEI VIKIŲ SIMBIOTINIS SUDERINAMUMASLietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas
Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas
El. paštas: filialas@vezaiciai.lzi.lt
Santrauka
Lietuvos Žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale 1997-2000 m. vegetaciniais ir laboratoriniais bandymais buvo tiriamas vikių gumbelinių bakterijų (
Rhizobium leguminosarum bv. viciae Berkum) trijų štamų ir 6 veislių žirnių bei 6 veislių vikių simbiotinis suderinamumas; iš viso atliktos 36 štamų ir veislių augalų inokuliavimo kombinacijos.Dirvožemis tipingas nepasotintasis balkšvažemis (velėninis jaurinis menkai pajaurėjęs lengvas priem
olis). Jo pHKCl 4,0-5,0, humuso 1,36-2,63 %, judriųjų P2O5 90-231 ir K2O 186-250 mg kg-1 dirvožemio.Žirnių (
Pisum sativum L.) ir vikių (Vicia sativa L.) inokuliavimo veiksmingumas priklausė nuo gumbelinių bakterijų štamo ir augalų veislės. Efektyviausi ir plačiausiu specifiškumu pasižymėjo R. leguminosarum bv. viciae štamai Ž 2 ir B 39. Pirmas štamas sudarė veiksmingą simbiozę su 6 veislių žirnių ir 5 veislių vikių augalais, antras su 5 veislių žirnių ir 6 veislių vikių augalais.Daugumos gumbelini
ų bakterijų štamų ir žirnių bei vikių veislių augalų genomai buvo suderinti efektyviai simbiozei. Tačiau vienos žirnių veislės Žalsviai ir gumbelinių bakterijų štamų 145 bei B 39 genomai nebuvo suderinti ir jie negalėjo formuoti efektyvios simbiozės.Žalių baltymų procentas nuo inokuliavimo dauguma atvejų nedidėjo nei žirnių, nei vikių derliuje. Išimtį sudarė žirnių veislės Grafila ir Ilgiai bei vikių veislės Baičiai ir Žalsviai, kurioms nuo štamo 145 baltymingumas padidėjo atitinkamai 3,35; 4,78
; 2,71 ir 2,54 proc. vieneto.Dideliu virulentiškumu išsiskyrė gumbelinių bakterijų štamas 145, kuris žirnių dviejų veislių ir vikių trijų veislių augaluose sudarė 1,7-2,2 karto daugiau gumbelių, negu neinokuliuotuose augaluose.
Išaiškintas vikių sėklos luobelės toksiškumas gumbelinių bakterijų štamams. Mažiausiai gumbelines bakterijas slopino šviesios (gelsvai žalios, gelsvai baltos), o labiausiai juodos sėklos.
Nustatyti dėsningumai tarp aplinkos sąlygų (oro temperatūra, dirvožemio pH
KCl, bazingumas, humusas, aliuminio, P ir K junginiai) ir Rhizobium leguminosarum bv. viciae štamų efektyvumo.Reikšminiai žodžiai:
Rhizobium, štamai, žirniai, vikiai, veislės, simbiozės efektyvumas, simbiozės suderinamumas.ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 75-85
UDK 631.847.211
SYMBIOTIC COMPATIBILITY OF RHIZOBIUM LEGUMINOSARUM BV. VICIAE STRAINS AND DIFFERENT PEA AND VETCH VARIETIES
E. Lapinskas
Summary
Pot and laboratory tests were carried out at the Lithuanian Institute of Agricultures
Vėžaičiai Branch during 1997-2000 with the aim of testing symbiotic compatibility of three strains of vetch Rhizobium leguminosarum bv. viciae Berkum and six pea and vetch varieties. In total 36 inoculation combinations of strains and varieties were conducted.The soil of the experimental site is Orthidystric Albeluvisols (slightly podzolized sod - podzolic light loam) with pHKCl 4.0-5.0, humus content 1.36-2.63 %, mobile P2O5 90-231 and K2O 186-250 mg kg-1 soil.
Efficiency of pea (Pisum sativum L.) and vetch (Vicia sativa L.) inoculation depended on Rhizobium strain and on plant variety. R. leguminosarum bv. viciae strains Ž 2 and B 39 were found to be the most effective. They also had the widest specificity. The first strain formed an effective symbiosis with the plants of six pea and five vetch varieties, the second strain with the plants of five pea and six vetch varieties.
Most of Rhizobium strains and plants of pea and vetch varieties were compatible to form an effective symbiosis. However, genomes of one pea variety Žalsviai and those of Rhizobium strains 145 and B 39 were incompatible, which prevented them from forming an effective symbiosis.
In most cases inoculation did not result in an increase in crude protein content in pea and vetch yield. An exception was pea varieties Grafila and Ilgiai and vetch varieties Baičiai and Žalsviai, whose inoculation with strain 145 resulted in an increase in protein content by 3.35; 4.78; 2.71 and 2.54 percentage units, respectively.
Rhizobium
strain 145 was characterised by a great virulence. It formed 1.7-2.2 times more nodules in the plants of two pea and three vetch varieties compared with noninoculated plants.Toxicity of vetch seed coat to Rhizobium strains was ascertained. Light-coloured (yellowish green, yellowish white) seed had the least inhibitory effect on legume bacteria, while black seed had the greatest inhibitory effect.
Regularities between ambient conditions (air temperature, soil pHKCl, base content, humus, aluminium, P and K compounds) and the efficiency of Rhizobium leguminosarum bv. viciae strains were identified.
Key words: Rhizobium, strains, peas, vetch, varieties, efficiency of symbiosis, symbiotic compatibility.
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 86-97
UDK 633.22:631.526.32
PAPRASTŲJŲ ŠUNAŽOLIŲ VEISLĖ VELINTA
Lietuvos žemdirbystės institutas
Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas
El. paštas:
pavelas@lzi.ltSantrauka
Darbo tikslas sukurti naują vėlyvą paprastųjų šunažolių (
Dactylis glomerata L.) veislę.Veislė Velinta sukurta masinės atrankos būdu iš Dagestano laukinės šunažolės populiacijos (k - 405) vėlyvų augalų.
Naujos veislės žalios masės derlius 67,71 t ha
-1, sausųjų medžiagų 15,43 t ha-1, t.y. už standartinę šunažolių veislę Asta veislė Velinta derlingesnė atitinkamai 7,8 ir 0,7 %. Šunažolių Velinta vidutinis sėklų derlius 212,41 kg ha-1, standartinės veislės 294,41 kg ha-1.Veislės Velinta augalai plaukėti pradeda 12 dienų vėliau negu veislės Asta. Sausosiose medžiagose veislė Velinta žalių proteinų turi daugiau 13,52 % (+1,33 %), ląstelienos mažiau 28,18 % (-2,14 %), o sausųjų medžiagų virškinamumas (in vitro) iš esmės didesnis (67,25 %) negu standartinės veislės (56,97 %).
Reikšminiai žodžiai: paprastoji šunažolė, veislės, selekcija, sėklininkystė.
Chapter 3. PLANT BREEDING
ISSN 1392-3196
Agriculture, Scientific articles, 2002, 4, 80, 86-97
UDK 633.22:631.526.32
THE COCKSFOOT VARIETY VELINTA
P. Tarakanovas
Summary
The variety Velinta was created by multiple selection of productive and late plants from the wild population from Dagestan. It is a late, hay - type variety. It reaches heading stage at the end of May, beginning of June, seeds mature at the end of July, which is 11 days later, than of the standard variety Asta.
Under a 3- cut management the variety produced during the vegetative growth period on average 67.71 t ha-1 of green material and 15.43 t ha-1 of dry matter and insignificantly exceeded the standard variety Asta by 7.8 % and 0.7 % respectively.
The average seed yield is 212.41 kg ha-1, significantly lower than that of the standard 294.41 kg ha-1.
The variety Velinta has a lower winter hardiness (1.90 points) compared with the standard variety (1.45 points).
The new variety has a higher crude protein content (13.52 %), and dry matter digestibility (67.25 %) compared with the standard variety (12.19 and 56.97 % respectively).
Key words: cocksfoot, variety, breeding and seed production.
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 98-108
UDK 633.16:631.526.32
VASARINIŲ MIEŽIŲ VEISLĖS LUOKĖ IR LŽI 6121
Lietuv
os žemdirbystės institutasAkademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas
El. paštas:
alge@lzi.ltSantrauka
Vasarinių miežių veislė Luokė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute (LŽI) sukryžminus [Vega x ( Ofir x Berenice )] x Flare 1990 metais. 1991-1995 veislė tirta selekciniuose augynuose. Konkursiniuose bandymuose tirta 1996-2001 metais. Per šį laikotarpį prikulta vidutiniškai 5,28 t ha
-1. Nauja veislė derlingesnė už standartinės veislės Ūla miežius 0,37 t ha-1, arba 7,5 %. Naujos veislės grūdai stambūs, vidutinė 1000-čio grūdų masė 48,9 g, natūrinis svoris 674 g l-1. Augalų vidutinis aukštis 72,6 cm, atsparūs išgulimui. Veislė vidutinio ankstyvumo. LŽI 1996-2000 metų duomenimis, grūduose baltymų buvo 12,4 %, krakmolo 58,1 %. Varpos dvieilės, geltonos. Varpos ilgis 7,5 cm.Vasarinių miežių veislė LŽI 6121 sukurta Lietuvos žemdirbystės institute sukryžminus Kriničnij x [ (KM 1192 x Ofir) x (Deba x KM 1192)] 1986 metais. 1987-1993 m. veislė tirta selekciniuose augynuose. Konkursiniuose bandymuose tirta 1994-2001 metais. Per šį laikotarpį prikulta vidutiniškai 5,12 t ha
-1. Nauja veislė buvo 0,21 t ha-1, arba 4,3 % derlingesnė už standartinę veislę Ūla. Naujos veislės grūdai stambūs, vidutinė 1000-čio grūdų masė 46,9 g, natūrinis svoris 692 g l-1. Augalų vidutinis aukštis 76,9 cm. Augalai atsparūs išgulimui. Veislė vidutinio ankstyvumo. LŽI 1996-2000 metų duomenimis, grūduose baltymų buvo 13,3 %, krakmolo 59,3 %. Varpos dvieilės, geltonos. Varpos ilgis 8,2 cm.Valstybiniams veislių tyrimams veislės Luokė ir LŽI 6121 perduotos 1999 metais. 2001 metais miežių veislė Luokė įrašyta į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą.
Reikšminiai žodžiai: vasariniai miežiai, selekcija, veislė.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 98-108
UDK 633.16:631.526.32
THE NEW SPRING BARLEY VARIETIES
A. Leistrumaitė
Summary
The new spring barley cultivar Luokė was developed from the crossing combination [Vega x (Ofi
r x Berenice)] x Flare in 1990. During 1991-1998 the selected line 6791-35 was studied in the initial breeding nurseries and in the advanced yield trials. During the period 1996-2001 the new variety produced on average 5.28 t ha-1 grain. It outyielded the check variety by 0.37 t ha-1 or 7.5 %. The length of the growing period of the new variety Luokė is 87 days. Luokė is resistant to lodging, plant height is 72.6 cm, spikes are two-rowed, 7.5 cm long. The grains are large, 1000 grain weight is 48.9 g, volume weight 674 g l-1. They contains 12.4 % of crude protein, 58.1 % of starch. The seeds are of straw yellow colour with grown - in glumes. Awns are 18.7 cm long.The new spring barley cultivar LŽI 6121 was developed from the crossing combination Kriničnij x [(KM 1192 x Ofi
r) x (Deba x KM 1192)] in 1986. During 1987-1998 the selected line 6121-2 was studied in the initial breeding nurseries and in the advanced yield trials. Durinf the period 1994-2001 the new variety produced on average 5.12 t ha-1 of grain. It outyielded the check variety by 0.21 t ha-1 or 4,3 %. The length of the growing period of the new variety LŽI 6121 is 89 days. LŽI 6121 is resistant to lodging, plant height is 76.9 cm, spikes are two-rowed, 8.2 cm long. The grains are large, 1000 grain weight is 46.9 g, volume weight 692 g l-1. They contain 13.3 % of crude protein, 59.3 % of starch.The seeds are of straw yellow colour with grown - in glumes. Awns are 19.0 cm long.In 1999 the varieties were transformed to the Official Trials. In 2001 the variety Luokė was registered in Lithu
ania.Key words: spring barley, breeding, variety.
Chapter 4. PLANT PROTECTION
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 109-124
UDK 633.112.9:632.952
EFFICACY OF DIFFERENT DOSES AND APPLICATION TIMING OF TRIAZOLE AND STROBILURINE FUNGICIDES IN WINTER TRITICALE
Lithuanian Institute of Agriculture, Vėžaičiai Branch
E-mail:
dalia@vezaiciai.lzi.ltLithuanian Institute of Agriculture
E-mail: dabkevicius@lzi.lt
Abstract
The inves
tigation of two fungicides against fungal diseases of winter triticale (cv. Tewo) was carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture, Vėžaičiai Branch during 2000-2002. The fungicides Juventus (metkonazol 60 g l-1) and Allegro (kresoxim-methil 125 g l-1+ epoxikonazol 125 g l-1) were used at full, two-third and half doses once and twice. Both of the fungicides were quite effective against leaf rust (Puccinia recondita) and septoria (Stagonospora nodorum), and less effective against tan spot (Drechslera tritici-repentis). Biological efficacy of Juventus applied at any dose or time against rust was 98.6-99.7 %, against septoria 80.3-88.7 %, against tan spot 59.6-80.2 %. Allegro efficacy against those diseases was slightly higher 97.2-100 %, 89.8-98.3 % and 56.8-85.8 %, respectively. The higher doses of fungicides were not markedly superior to the lower ones.The highest yield increase was obtained in the treatments sprayed with the higher doses twice with both fungicides, especially with Allegro. But in order to reduce the impact of pesticides on the environment, reduced doses of fungicides and fewer applications should be used. It is economically profitable to use Juventus 1.0 l ha-1 once at GS 49-51 or 0.5 l ha-1 dose twice at GS 37-39 and 55-59, or Allegro 0.75 l ha-1 twice.
Key words: winter triticale, leaf rust, septoria, tan spot, fungicidal effects, yield
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 109-124
UDK 633.112.9:632.952
TRIAZOLŲ IR STROBILURINŲ NORMŲ IR PANAUDOJIMO DAŽNUMO EFEKTYVUMAS ŽIEMINIŲ KVIETRUGIŲ PASĖLYJE
D. Janušauskaitė, Z. Dabkevičius
Santrauka
Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale 2000-2002 metais tirta žieminių kvietrugių (Tewo) apsauga nuo lapų ligų, naudojant triazolų ir strobilurinų grupės fungicidus juventus (metkonazolas) ir allegro (kresoxim-metilas + epoxikonazolas). Kvietrugiai fungicidais purkšti visa, trijų ketvirčių ir puse rekomenduojamos normos vieną ir du kartus. Fungicidai buvo efektyvesni nuo rūdžių (
Puccinia recondita) 98,6-99,7 % ir septoriozės (Stagonospora nodorum) 80,3-88,7 %, ir mažiau nuo kviečių dryžligės (Drechslera tritici-repentis) 59,6-80,2 %. Efektyvesnis nuo visų ligų buvo allegro. Net ir pusiau sumažintos fungicidų normos, panaudojus vieną kartą, buvo pakankamai efektyvios nuo kvietrugių lapų ligų. Nuo fungicidų, naudotų įvairiomis dozėmis vieną ir du kartus, derlius padidėjo nuo 0,15 iki 1,22 t ha-1 2000 m., nuo 0,75 iki 1,94 t ha-1 2001 m. ir nuo 0,02 iki 0,32 t ha-1 2002 m. Tačiau nustatyta, kad tikslingiausia naudoti fungicidą juventus vieną kartą 1,0 l ha-1 49-55 tarpsniu, arba 0,5 l ha-1 du kartus 37-39 ir 55-59 tarpsniais, arba allegro 1 l ha-1 vieną kartą ar 0,75 l ha-1, du kartus atitinkamais tarpsniais.Reikšminiai
žodžiai: žieminiai kvietrugiai, rudosios rūdys, septoriozė, kviečių dryžligė, fungicidų poveikis, derlius.
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 125-134
UDK 633.11<324>:631.563:632.4:632.952
ĮVAIRIŲ PRIEMONIŲ ĮVERTINIMAS MAŽINANT KVIEČIŲ GRŪDŲ UŽTERŠTUMĄ MIKROMICETŲ PRADAIS
Botanikos institutas
Žaliųjų ežerų g. 49, Vilnius
El. paštas: auris@nora.lzua.lt
Lietuvos žemės ūkio universitetas
Akademija, Kaunas
El. paštas: bo@nora.lzua.lt
Santrauka
Tyrimai atlikti 2000-2001 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Bandymų stotyje bei Botanikos katedroje. Derliaus nuėmimo metu tirtų kviečių grūduose rastos 26 mikromicetų rūšys. Dominavo
Alternaria ir Fusarium genčių grybai Alternaria alternata, Fusarium gibbosum, F. nivale. Sandėliuojami grūdai buvo labai užteršti mikromicetų pradais iki 1490 cfug-1. Sandėlio ore labiausiai buvo išplitę Penicillium ir Aspergillus genčių mikromicetai Penicillium expansum, P. granulatum, Aspergillus flavus ir kiti. Sandėlių mikologinė būklė priklauso nuo mikroklimato, kurio svarbiausi veiksniai yra santykinė oro drėgmė ir pastato konstrukcijose esančio vandens aktyvumas (aw). Įvertintas fungicidų flamenko 0,5 %, folikuro BT 0,5 % ir 1 % dezinfekcinės medžiagos TH4+ poveikis labiausiai paplitusių rūšių mikromicetams. Tyrimų sąlygomis mikromicetų augimą ir vystymąsi labiausiai slopino 1 % TH4+, o kiti du nepakankamai.Reikšminiai žodžiai: žieminiai kviečiai, grūdai, sandėliavimas, mikromicetai fungicidai.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 125-134
UDK 633.11<324>:631.563:632.4:632.952
EVALUATION OF DIFFERENT MEASURES TO REDUCE WHEAT GRAIN CONTAMINATION WITH FUNGI PROPAGULES
A. Krasauskas, V. Šlapakauskas
Summary
Investigations were carried out at the Lithuanian Agricultural University Trial Station and Department of Botany during the period of 2000-2001 with the purpose to study the contamination of winter wheat with fungi propagules and measures to reduce it. Fungal species of Fusarium and Alternaria dominated on grain from field and species of Penicillium, Aspergillus on grain from storage. The highest number of fungal propagules up to 1490 cfug-1was found on grain in the storage.
The effect of 0.5 % Flamenco, 0.5 % Folicur BT fungicides and 1 % and TH4+ on dominating fungal species under the laboratory conditions was tested. None of the tested preparations was effective enough.
Grain storage buildings must be clean, well ventilated, periodically inspected and disinfected.
Key words: winter wheat, grain, storage, fungi, fungicides.
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 135-153
UDK 633.11<324>:[631.84+632.95]:631. 559: 581.19
FUNGICIDŲ IR JŲ MIŠINIO SU AZOTO TRĄŠOMIS POVEIKIS ŽIEMINIAMS KVIEČIAMS
AURILČIKIENĖ, Vytas MAŠAUSKAS,Audronė MAŠAUSKIENĖ, Jurgita CESEVIČIENĖ
Lietuvos žemdirbystės institutas
Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas
El. paštas: irenag@lzi.lt; agrochemija@lzi.lt;
masaudrone@lzi.ltSantrauka
Žieminių kviečių Širvinta 1 tręšimo karbamidu kartu su fungicidais tyrimai daryti 1996-1998 metais, o KAS-32 trąšų (karbamido ir amonio salietros tirpalo) su fungicidais žieminiams kviečiams Zentos 1998-2000 m. Pavasarį atsinaujinus vegetacijai (BBCH 21) visi augalai tręšti N
60.Fungicidai, naudoti kartu su azoto trąšų tirpalu, septoriozės (
Septoria spp.) plitimą stabdė efektyviau, negu naudoti be azoto trąšų. Rudąsias rūdis (Puccinia recondita) labiau slopino apsaugantys lapus fungicidai, naudoti vieni, o miltligės (Erysiphe graminis) vienodai veiksmingai tiek naudoti vieni, tiek su azoto trąšomis. Azoto trąšos, naudotos mišinyje su sportaku paskatino stiebalūžės (Pseudocercosporella herpotrichoides) plitimą, palyginus su sportaku, naudotu be azoto trąšų, bet nepaveikė pašaknio puvinių (Fusarium spp., Gaeumannomyces graminis ir kt.) plitimo. Bamblėjimo pradžioje (BBCH 32) žieminius kviečius Širvinta 1 papildomai nupurškus karbamido 15 % tirpalu ir fungicidu sportaku, grūdų derlius padidėjo 0,76 t ha-1. Efekto 45 % priskirtina papildomai naudotoms azoto trąšoms, o 55 % fungicidui. Tokio pat tarpsnio žieminius kviečius Zentos papildomai patręšus KAS-32 15 % tirpalu, jį išpurškiant kartu su sportaku, o vamzdelėjimo pabaigoje (BBCH 49) panaudojus arčerį ir decį, gautas 1,38 t ha-1 vidutinis derliaus priedas, kurio 30 % lėmė papildomas tręšimas azoto trąšomis, o 70 % augalų apsaugos priemonės. Vamzdelėjimo tarpsnio pabaigoje (BBCH 49) nupurškus fungicidu tiltu ir 10 % karbamido mišiniu, žieminių kviečių Širvinta 1 derlius padidėjo 1,31 t ha-1. Šio derliaus priedo 23 % lėmė karbamido tirpalas, 77 % fungicidas. Išpurškus ant augalų fungicidų ir azoto trąšų tirpalą, grūdų baltymų, šlapiojo glitimo, sedimentacijos rodiklio vertės išliko nepakitusios arba šiek tiek pagerėjo, negu panaudojus augalų apsaugos priemones be azoto trąšų.Reikšminiai žodžiai: fungicidai, karbamidas, KAS-32, žieminiai kviečiai, ligos, derlius, kokybė.
ISSN 1392-3194
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 135-153
UDK 633.11<324>:[631.84+632.95]:631. 559: 581.19
EFFECT OF FUNGICIDES APPLIED IN MIXTURES WITH NITROGEN FERTILISERS ON THE WINTER WHEAT STANDS
I. Gaurilčikienė, V. Mašauskas, A. Mašauskienė, J. Cesevičienė
Summary
Application of fungicides in combination with urea was investigated in Širvinta 1 stands in 1996-1998 and UAN-32 (urea - ammonium nitrogen solution) in combination with fungicides in Zentos stands in 1998-2000. The soil of the trial site was light loamy Gleyic Cambisol. N60 as ammonium nitrogen was applied in spring at the beginning of wheat growing season (GS 21).
Fungicides applied in mixtures with nitrogen fertilisers reduced the spread of septoria (Septoria spp.) more effectively compared with the treatment without nitrogen fertiliser. Fungicide-nitrogen fertiliser mixtures had a lower effect on the reduction of brown rust (Puccinia triticina) spread. The incidence of mildew (Erysiphe graminis) was identical in both cases: where fungicides had been sprayed separately, and in combination with fertiliser. Protection of plants against eyespot (Pseudocercosporella herpotrichoides) declined when Sportac had been applied in mixture with nitrogen fertiliser, compared with a separate application of the fungicide, but had no influence on the spraying of common root rot (Fusarium spp., Gaeumannomyces graminis and other). 45 % of the yield increase was obtained due to the additional nitrogen application and 55 % due to the fungicide when the winter wheat Širvinta 1 stand at the GS 32 was additionally treated with nitrogen using 15 % urea solution in mixture with the fungicide Sportac. 30 % of the yield increase was obtained due to addition of nitrogen and 70 % due to plant protection products when the winter wheat variety Zentos at the GS 32 had been treated with 15 % UAN-32 in mixture with Sportac, and at the GS 49 with Archer and Decis. A combination of the fungicide Tilt and 10 % urea applied at the GS 49 also contributed to the yield increase of the winter wheat variety Širvinta 1: 23 % of this effect was obtained due to the addition of nitrogen fertiliser and 77 % due to the fungicide.Results suggest that the application of plant protection products on leads to a decrease in the indirect parameters of the grain breadmaking quality. Nitrogen fertilizers applied in mixture with fungicides tended to increase grain quality.
Key words: fungicides, urea, urea-ammonium nitrogen, winter wheat, diseases, yield, quality.
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 154-162
UDK 632.651:633.16
AUGALŲ PARAZITINIAI NEMATODAI MIEŽIŲ RIZOSFEROJE
Lietuvos žemės ūkio universitetas
Studentų g. 11, Akademija, Kauno rajonas
El. paštas: sonatak@bamba.lt
Santrauka
Augalų parazitiniai nematodai yra svarbūs visiems ekosistemos
komponentams. Agroekosistemose, nesilaikant fitosanitarijos reikalavimų, susidaro agrofitopatogeniniai kompleksai. Darbo tikslas buvo atlikti miežių rizosferos nematodų komplekso sudėties tyrimus. Tyrimai atlikti 1997-1999 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje. Miežiai buvo auginami tausojančiosios žemdirbystės sąlygomis. Dirvožemio mėginiai nematodų analizėms atrinkti atitinkamais miežių vystymosi tarpsniais. Išskiriant nematodus iš dirvožemio taikytas modifikuotas piltuvėlinis Bermano metodas. Nustatyta, kad miežių rizosferoje fitohelmintų trofinės grupės nematodai sudarė vidutiniškai nuo 29,04 iki 31,43 % nematodų komplekso. Vyravo Pratylenchus spp., Tylenchorhynchus spp. ir Tylenchus spp. genčių atstovai. Kitų genčių fitonematodų buvo nustatyta nedaug.Reikšminiai žodžiai: augalų parazitiniai nematodai, nematodų gausumas, nematokompleksas.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 154-162
UDK 632.651:633.16
PLANT PARASITIC NEMATODES IN BARLEY RHIZOSPHERE
S. Kazlaus
kaitėSummary
Plant parasitic nematodes are very important components in any ecosystem. If phytosanitary requirements are ignored, the agrophytopathogenic complexes form in agroecosystems. The aim of the present research was to analyse the composition of plant rhizosphere nematodes complex. The experiments were carried out at the Experimental Station of the Lithuanian University of Agriculture in the period of 1997-1999. Barley was grown under the conditions of sustainable agriculture. Soil samples for the analyses of nematodes were taken at respective barley development stages. Modified funnel Berman method was used for picking out nematodes from the soil. It was determined that plant parasitic nematodes accounted for approximately 29.0-31.4 % of the nematode complex in barley rhizosphere. The most prevalent were representatives of the genera Pratylenchus spp., Tylenchorhynchus spp. and Tylenchus spp. Plant parasitic nematodes belonging to other genera were identified only in inconsiderable amounts.
Key words: plant parasitic nematodes; abundance of nematodes; nematocomplex.
skyrius. ŽOLININKYSTĖ
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 163-178
UDK 633.321+633.24]:633.531.01
RAUDONŲJŲ ANKSTYVŲJŲ TETRAPLOIDINIŲ DOBILŲ VYLIAI AUGINIMAS SĖKLOMS IR POVEIKIS MIEŽIAMS
Lietuvos žemdirbystės in
stitutasAkademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas
El. paštas: jonasgut @ lzi.lt
Santrauka
Bandymai daryti 1995-1999 m. Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje drenuotuose lengvo priemolio rudžemio RDg8-k1 (VG
i1) dirvožemiuose. Raudonųjų ankstyvųjų dobilų (Trifolium pratense praecox W.) diploidinių Liepsna sėta 6 kg ha-1, tetraploidinių Vyliai 3, 6, 9 ir su pašariniais motiejukais (Phleum pratense L.) 6+4 ir 9+1 kg ha-1. Abiejų veislių sėklos dvejus metus imtos iš pirmos žolės ir atolo. 6+4 ir 9+1 kg ha-1 sėjose Vyliai pirmais metais imti pašarui antrais sėkloms iš atolo, kitais atvejais sėkloms iš atolo dvejus metus. Palyginimui auginti pašariniai motiejukai Gintaras II sėkloms, tręšti N45-60. Po pirmų ir antrų derliaus metų žolių sėti miežiai N0 ir N45 fonuose. Straipsnyje pateikiami žolės sausųjų medžiagų derliaus, jo botaninės sudėties, dobilų sėklos ir miežių grūdų derliaus bei sėklinių dobilų auginimo sąlyginio pelno ir kiti duomenys. Užsiimant prekine dobilų Vyliai sėklininkyste, verta turėti pirmų ir antrų metų dobilų tais pačiais metais ir palikti vienus ar kitus sėkloms pagal sėkliniams dobilams vasaros palankumą. Visais dobilų Vyliai naudojimo atvejais jų sėtina ne daugiau kaip 6 kg ha-1 kondicinės sėklos, o sėkloms palikti ankstyvą atolą.Reikšminiai žodžiai:
raudonieji dobilai, pašariniai motiejukai, veislės, sėklos normos, naudojimas, sėklos derlius, poveikis miežiams.Chapter 5. GRASSLAND HUSBANDRY
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 163-178
UDK 633.321+633.24]:633.531.01
CULTIVATION OF EARLY TETRAPLOID RED CLOVER VARIETY VYLIAI FOR SEED AND ITS EFFECT ON BARLEY
V. Žemaitis
Summary
Experiments were carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva over the period 1995-1999. The soil of the experimental site was light loam, drained, Epicalcari Epihipogleyic Cambisols CMg-p-w-cap. The diploid clover Liepsna was sown at a rate of 6 kg ha-1, tetraploid Vyliai at rates of 3, 6, 9 and with timothy 6+4 and 9+1 kg ha-1. The seed of both varieties was harvested for two years from the first cut and aftermath. Vyliai sown at 9 and 6+4 kg ha-1 in the first year was harvested for forage, in the second year for seed from the aftermath, in the other cases for seed from the aftermath for two years. For comparison timothy Gintaras II was grown for seed, fertilised with N45-60. After the first and second year grasses we grew barley without nitrogen, or fertilised with N45.
When the first year Vyliai was harvested for forage the dry matter yield was 9.0 t ha-1, and the next years dry matter yield of the first herbage was 1.7-2.5 times higher than that from the grass matured for seed for the second time. The seed yields of the first grass were several times lower than those of aftermath, and therefore were loss- making. First-year Liepsna was only slightly more seedy than Vyliai, and the second-year Liepsna was vice versa. The seed yield of Vyliai sown at 3 kg ha-1 was lower than that sown at 6. 9 kg ha-1 pure or with timothy. Second-year clover was 1.5-2.0 times more seedy than first-year clover. Second-year Vyliai was harvested for forage in the first year, its seed yield was almost the same as that of the first-year (154-164 kg ha-1) 1.5 times higher than of clover used for the second time for seed. The seed of the second-year clover, especially of largely thinned out Liepsna was contaminated with weeds. Average seed yield of timothy was 376-434 kg ha-1.
After first-year clover the yield of barley was 3.89-4.14 t ha-1, similar in all investigated treatments, after timothy 1.4-1.5 times lower. Under the effect of the first-year Vyliai and application of N45 to the second barley, grain yield increased 0.95-1.68 t ha-1 more after Vyliai, compared with Liepsna, and after Vyliai mixtures with timothy sown at 6+4 kg ha-1, compared with pure clover. When nitrogen had not been applied after the second-year clover, the grain yield was 0-0.68 t ha-1, having applied N45 0.22-0.64 t ha-1 higher than in both cases after timothy. Without nitrogen the grain yield was 0.33-0.60 t ha-1 higher after Vyliai in the first year cut for forage and grown with timothy, compared with pure stands for seed. Having applied N45 grain yield increase significantly changed after pure seed stands Vyliai it was 1.01-1.58, after the stands used for forage 0.25-0.70 t ha-1.
We recommend growing Vyliai seed only from the early aftermath. After the first seed yield Vyliai persists better, and in the second year produces more seed than Liepsna. When Vyliai for seed is intended to be used for one first year, it is best to sow it pure and after seed harvesting to plough it down for cereals. But very luxuriant and in mixtures with timothy clover should be cut 2-3 times for forage in the first year and in the following year it should be matured for seed. In all cases of use for seed pure or mixed with timothy Vyliai should be sown at a rate not exceeding 6 kg ha-1 of viable seed.
Key words: red clover, timothy, clover varieties, seed rates, seed yield, effect on barley.
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 179-192
UDK 633. 21/. 28: 581. 524.1
DAUGIAMEČIŲ VARPINIŲ ŽOLIŲ ALELOPATINIS AKTYVUMAS SKIRTINGAIS VYSTYMOSI TARPSNIAIS
Aldona KRYŽEVIČIENĖ, Vanda PAPLAUSKIENĖ
Lietuvos žemdirbystės institutas
Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas
El. paštas: lzeminst.@lzi. lt
Santrauka
Lauko-laboratoriniai tyrimai atlikti LŽI Dotnuvoje 1998-2000 m. Tirtos 4 rūšių daugiametės varpinės žolės pievinės miglės (
Poa pratensis L.), daugiametės svidrės (Lolium perenne L.), pašariniai motiejukai (Phleum pratensis L.) ir tikrieji eraičinai (Festuca pratensis Huds.). Žolės augo lengvo priemolio sekliai glėjiškame sekliai karbonatingame rudžemyje (cambisols), kuriame humuso buvo 1,9 %, pH 6,8, P2O5 154 ir K2O 138 mg kg-1. Tirtas žolių antžeminės dalies, šaknų bei atskirų augalo dalių vandeninių ištraukų (4 skirtingų koncentracijų) poveikis daiginamiems raudoniesiems ridikėliams (Raphanus sativus L.) augalui testui. Gauti daigumo duomenys rodė ištraukų alelopatinį aktyvumą. Jo dydis, naudojant A. Grodzinskio metodą ir sudarytą skalę pagal kumarinų kiekį ištraukose, išreikštas sutartiniais kumarininiais vienetais (SKV). Bendras fenolinių junginių kiekis ištraukose buvo įvertintas fotokolorimetriniu metodu.Nustatyta, kad žolių rūšys pagal jų vandeninių ištraukų, ruoštų skirtingu vystymosi tarpsniu, alelopatinį aktyvumą išsidėstė nevienodai. Veikiant antžeminės dalies ir šaknų didžiausių koncentracijų ištraukoms (drėkintas filtrinis popierius, ant kurio buvo daiginama), augalo testo daigumas buvo slopinamas, mažiausių koncentracijų dažniausiai stimuliuojamas. Antžeminių augalo dalių ištraukos buvo toksiškesnės negu šaknų ir labiau slopino augalo testo daigumą. Visos
tirtos ištraukos pavasarį ir rudenį buvo mažiau aktyvios, negu ruoštos vystantis žolių vaisiniams ūgliams, ypač masinio žydėjimo ir sėklų brendimo metu. Pastarosioms ištraukoms veikiant, augalo testo daigumas buvo atitinkamai tik 24 ir 15 %. Jų ištraukų vidutinis aktyvumas svyravo nuo 240 iki 360 SKV, o daigumą distiliuotame vandenyje prilyginus 100 %, SKV svyravo tarp 8 ir 9. Žydinčių visų rūšių žolių lapų ištraukos turėjo didžiausią slopinantį poveikį, o daugiamečių svidrių dar ir žiedynų. Bendro fenolinių junginių (neidentifikuotų) kiekio kitimas ištraukose buvo panašus kaip ir SKV atskirų augalo dalių ištraukose bei žolių vystymosi tarpsnių metu. Tačiau nustatytas bendras jų kiekis neatspindėjo ištraukų aktyvumo pagal žolių rūšis, ypač pievinių miglių.Reikšminiai žodžiai: varpinės žolės, ištraukos, augalas testas, alelopatija.
ISSN 1392-3194
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 179-192
UDK 633.21/.28:581.524.1
ALLELOPATHIC ACTIVITY OF PERENNIAL GRASSES AT DIFFERENT GROWTH STAGES
A. Kryževičienė, V. Paplauskienė
Summary
Field-laboratory tests were carried out at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva during 1998-2000. The tests involved 4 species of perennial grasses smooth-stalked meadow grass (Poa pratensis L.), perennial ryegrass (Lolium perene L.), common timothy (Phleum pratense L.) and meadow fescue (Festuca pratensis Huds.). The grasses grew on Epicalcari-Epihygogleyic Cambisols CM-p-w-cap. light loamy containing 1.9 % of humus, pH 6.8, P2O5 154 and K2O 138 mg kg-1. We investigated the effect of water extracts (different concentrations) of grass overground part, roots and individual plant parts on germinating plants-tests- red horse radish (Raphanus sativus L.). The obtained germination data showed the allelopathic activity of the extracts. Its value, using A. Grodzinski method and the developed scale according to content in extracts is expressed by conventional coumarine units (CCU). The total amount of phenolic compounds in extracts was measured by the photocolorimetric method.
It was determined that grass species according to allelophatic activity of their water extractions prepared at different growth stages, ranked differently. Under the effect of the highest concentrations of plant overground part and root extracts (filter paper on which germination took place was wetted) the germination of plant-test was suppressed, while under the effect of the lowest concentrations germination, in most cases, was stimulated. The extracts of the overground part of plants were more toxic than root extracts and gave a stronger suppressive effect on the germination of plant-test. All the tested extracts were less active in spring and autumn than those prepared at the stage of fruit shoots development, especially at mass flowering and seed maturity stages. Under the effect of the latter extracts the germination of plants was 24 and 15 %, respectively. Their average activity ranged from 240 to 360 CCU, while when the germination in the control treatment was equalled to 100 %, CCU ranged between 8 and 9. Leaf extracts of all flowering grass species had the greatest suppressive effect and of perennial ryegrass also the extracts of inflorescences. Fluctuation of total (unidentified) content of phenolic compounds in the extracts was similar to that of CCU in individual plant parts and at individual growth stages. Hower, the determined total content did not reflect the activity of extracts according to grass species, especially of smooth-stalked meadow grass (Poa pratensis).
Key words: grasses, extracts, plant-test, allelopathy.
Chapter 6. APICULTURE
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 193-200
UDK 638.16
INVESTIGATION OF POLLEN COMPOSITION AND CATALASE ACTIVITY IN UNIFLORAL SUMMER AND POLYFLORAL SPRING HONEY
Lithuanian Institute of Agriculture
Akademija, Dotnuva, Kėdainiai district
E-mail:violeta@lzi.lt
Abstract
Unifloral spring rape and clover honeys were gathered in the apiary of the Lithuanian Institute of Agriculture, Kėdainiai dis
trict, and heather honey in Jurbarkas district during 1995-1998. Spring rape honey of 1998 was collected mainly from one source. It contained 96.3 % of spring rape (Brassica napus L. ssp. oleifera annua Metzg.) pollen and only 3.7 % of other nectar plants. Botanical and chemical composition in unifloral honey of different years was diverse. Heather honey of 1995 had the highest content (50.1 %) of heather (Calluna vulgaris L.) pollen. The data of melissopalynological analyses of monoflorial clover honey, collected during 1995-1998, suggest that the honey collected in 1997 was the purest it contained 75.1 % of red clover (Trifolium pratense L.) pollen. Examination of catalase activity in honey, kept at different temperatures, showed that: catalase activity significantly declined (14.5 %) in the spring rape honey, kept at the 15-25° C per 1.5 years; in the spring rape, clover and heather honeys kept at 15-25° C catalase activity significantly declined after 3.5 years by 25.0, 44.4 and 22.2 %, accordingly. Reduction in catalase activity was not significant in the clover (7.2 %) honey stored for 2.5 years at 5-8° C, however, in the spring rape and heather honeys it was greater 18.2 and 18.4 %, accordingly. After 3.5 years storage in these conditions, the change in catalase activity was not significant only for the clover honey.Key words: honey, botanical origin, catalase, storage, temperature.
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 193-200
UDK 638.16
MONOFLORINIO
VASAROS, POLIFLORINIO PAVASARIO MEDAUS ŽIEDADULKIŲ SUDĖTIES IR KATALAZĖS AKTYVUMO TYRIMAIV. Čeksterytė
Santrauka
Monoflorinis vasarinių rapsų, dobilų medus buvo surinktas Lietuvos žemdirbystės institute Kėdainių rajone, o viržių medus Jurbarko rajone 1995-1996 metais. Vasariniame rapsų meduje, surinktame 1998 metais, vyravo vasarinių rapsų (
Brassica napus L. ssp. oleifera annua Metzg.) žiedadulkės, kurios sudarė 96,3 %, kitų augalų žiedadulkių šiame meduje buvo 3,7 %. Skirtingų metų monoflorinio medaus botaninė ir cheminė sudėtis nevienoda. 1995 metų viržių meduje buvo daugiausia viržių (Calluna vulgaris L.) žiedadulkių 55,1 %. Ištyrus monoflorinį dobilų medų, rinktą 1995-1998 m. nustatyta, kad 1997 metais surinktas gryniausias dobilų medus jame buvo 75,1 % raudonųjų dobilų (Trifolium pratense L.) žiedadulkių. Rapsų meduje, laikytame 15-25° C temperatūroje 1,5 metų, iš esmės sumažėjo katalazės aktyvumas 14,5 %. Rapsų, dobilų ir viržių meduje, laikytame 15-25° C temperatūroje 3,5 metų, katalazės aktyvumas sumažėjo iš esmės atitinkamai 25,0, 44,4 ir 22,2 %. Katalazės aktyvumas iš esmės nepakito dobilų meduje, laikytame 5-8° C temperatūroje, 2,5 metų. Tačiau vasarinių rapsų ir viržių meduje katalazės aktyvumas sumažėjo daugiau negu dobilų meduje. Šis pokytis buvo atitinkamai 18,2 ir 18,4 %. Laikant medų šiomis sąlygomis 3,5 metų, katalazės aktyvumas nepakito iš esmės tik dobilų meduje.Reikšminiai žodžiai: medus, botaninė sudėtis, katalazė, laikymas, temperatūra.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 201-214
UDK 638.144
UTILISATION OF SPRING HONEY FLOW
Lithuanian Institute of Agriculture
Akademija, Dotnuva, Kėdainiai district
E-mail: b
itinsk@lzi.ltAbstract
Means that practically have not been investigated in Lithuania before were used for the intensification of bee colonies development in spring. They were as follows: spring stimulating feeding on sugar syrup with protein and mineral additives, autumn feeding, use of Carniolan bees notable for intensive brood rearing early in spring, spring heating of nests by electricity, two bee colonies in one beehive. Conventional bee keeping was used as a check treatment in our apiary.
Bee colonies consume much food in spring for brood rearing and support of their lives, therefore honey production in 1996 from April 16 to May 8, i.e. during 22 days was less than 3 kg per colony, and double colonies consumed even their reserves. The year of 1998 was more successful, honey production over the period of 24 days was from 3,6 to 5.7 kg per colony. Most of the colonies efficiently used the spring honey flow in 1999: Carniolan bee colonies gathered 14.2 kg, double colonies 7.6 kg of honey. Bee colonies additionally fed in spring and double colonies used spring honey flow more for brood rearing and strengthening of colonies.
Annual honey production per check colony was on average 16.2 kg. Carniolan bees produced significantly more honey, i.e. 30.2 kg per colony and double colonies 25.8 kg. The other means of stimulation also had a positive effect on bee efficiency. In the treatment involving electrical heating honey production was 22,7 kg, in the treatment involving early feeding in the autumn 22.0 kg, and in the treatment involving spring stimulation 20.8 kg. Compared with the check colony, the treatments with Carniolan bees gave 178.8 Lt more income per colony, the treatment involving early autumn feeding 78.0 Lt, the treatments involving electrical heating in spring 72.8 Lt, the treatments involving extra feeding in spring 49.4 Lt, and the treatments with two colonies in a beehive 47.4 Lt.
Key words: bees, brood, stimulating feeding, spring honey, efficiency.
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 201-
214UDK 638. 144
PAVASARINIO MEDUNEŠIO IŠNAUDOJIMAS
J. Račys
Santrauka
Bičių šeimų vystymuisi pavasarį intensyvinti naudotos Lietuvoje beveik netyrinėtos priemonės: pavasarį taikytas skatinamasis maitinimas cukraus sirupu su baltyminiais ir mineraliniais priedais, ankstyvas rudeninis maitinimas, anksti pavasarį intensyviai perus auginančios Krajinos rasės bitės, pavasarinis lizdų šildymas elektra, dvi bičių šeimos viename avilyje. Kontrolinis variantas Lietuvos žemdirbystės instituto bityne įprastas
bitininkavimo būdas.Perams auginti bei savo gyvybingumui palaikyti pavasarį bičių šeimos sunaudoja daug maisto, todėl 1996 m. nuo balandžio 16 d. iki gegužės 8 d., t.y. per 22 dienas neprinešė nei po 3 kg medaus, o dvigubos šeimos naudojo ir turėtus rezervus. Sėkmingesni buvo 1998 m., kai per 24 d. prinešta nuo 3,6 iki 5,7 kg medaus. Dauguma šeimų gerai išnaudojo 1999 m. pavasario medunešį: Krajinos rasės bičių šeimos pririnko 14,2 kg, dvigubos 7,6 kg medaus. Pavasarį papildomai maitintos bei dvig
ubos šeimos pavasario medunešį labiau išnaudojo perams auginti ir šeimai stiprinti.Per metus kontrolinės šeimos surinko vidutiniškai po 16,2 kg medaus. Iš esmės daugiau, t.y. po 30,2 kg surinko Krajinos bitės bei po 25,8 kg dvigubos šeimos. Bičių darbingumą kėlė ir kiti skatinimo būdai. Naudojant šildymą elektra, surinkta 22,7 kg, anksti pamaitinus rudenį 22,0 kg, skatinant pavasarį 20,8 kg medaus.
Nustatyta, kad bitininkaujant su Krajinos bitėmis, gauta 178,8 Lt, anksti pamaitinus rudenį 78,0 Lt, pavasarį šildžius elektra 72,8 Lt, papildomai maitinus pavasarį 49,4 Lt, laikant dvi šeimas avilyje 47,4 Lt priedo, palyginus su kontroline šeima.
Reikšminiai žodžiai: bitės, perai, skatinamasis maitinimas, pavasarinis medus, efektyvumas.
ISSN 1392-3196
Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2002, 4, 80, 215-223
UDK 638.124.5:638.121.1
NUKLEUSŲ KONSTRUKCIJOS IR SUDARYMO BŪDŲ ĮTAKA VAISINGOMS BIČIŲ MOTINĖLĖMS
Lietuvos žemdirbystės institutas
Akademija, Dotnuva, Kėdainių rajonas
El. paštas: diana@lzi.lt
Santrauka
Vaisingas bičių motinėles užauginti nelengva. Jaunos nevaisingos motinėlės susiporavimui perkeliamos į nedideles šeimeles, kurios vadinamos nukleusais.
Stebėjimai atlikti vienviečiuose polistiroliniuoses, keturviečiuose su dviem 205 x 135 mm dydžio rėmeliais mediniuose ir vienviečiuose su skirtingu skaičiumi 100 x 115 mm dydžio rėmelių taip pat mediniuose nukleusuose.
Kasmet suporavimui buvo paruošiamos trys partijos jaunų bičių motinėlių ir nukleusuose keičiamos vidutiniškai kas 18 dienų.
Dėl įvairių fizinių trūkumų išbrokuota vidutiniškai 3,3 %, pagal kiaušinėlių dėjimą 5,8 % bičių motinėlių. Nukleusų su skirtingu skaičiumi 100 x 115 mm dydžio rėmelių grupėje daugiausiai motinėlių susiporavo ir dėjo kiaušinėlius nukleusuose su trim rėmeliais 56,7 %. Iš 60,0 % nukleusų su vienu 100 x 115 mm dydžio rėmeliu bitės išsiskraidė. Tokio dydžio rėmelį aptupia 30-35 g bičių. Manoma, kad tai per mažai, kad galėtų nukleusas gyvuoti.
Iš vidutiniškai 50,0 % keturviečių su dviem rėmeliais nukleusų bitės išsiskraidė. Didesnė jų pusė naujai sudaryti. Sudarytuose vieną kartą susiporavo 43,4 % bičių motinėlių. Geriausi rezultatai gauti sudarius polistirolinius vienviečius nukleusus su vidutiniškai 150,0 g bičių. Juose susiporavo 62,7 % bičių motinų. Iš 21,8 % šios grupės naujai sudarytų nukleusų išsiskraidė bitės.
Tikslas nustatyti nukleusų konstrukcijos ir sudarymo būdų įtaką vaisingų bičių motinėlių kiekiui.
Reikšminiai žodžiai: bitės, bičių motinėlės, bičių motinėlių susiporavimas, nukleusai, rėmeliai, kiaušinėlių dėjimas, bičių išsiskraidymas, motinėlių brokavimas.
ISSN 1392-3196
Agriculture. Scientific articles, 2002, 4, 80, 215-223
UDK 638.124.5:638.121.1
EFFECT OF NUCLEUS DESIGN AND FORMATION METHODS ON THE NUMBER OF BEE QUEENS
D
. TamašauskienėSummary
Production of mated bee queens is one of the hardest and most responsible stages in bee queens rearing work. Young queens are inhabited for mating in small bee colonies, called nucleuses.
Three types of nucleuses were used in our investigations: plastic single-colony, wooden four-colony with 2 frames of 205 x 135 mm and single-colony with a different number of frames 100 x 115 mm.
3 batches of mated bee queens are produced annually. 3 bee queens are inhabited and mate in one nucleus on average every 18 days.
After visual assessment on average 3.3 % of all mated bee queens were rejected, and 5.8 % according to egg laying. The highest number of bee queens 56.7 % mated and laid eggs in the nucleuses with 3 frames (100 x 115 mm). In the nucleuses with 1 little frame 7 bee queens mated during the two experimental years, 60.0 % of these nucleuses dispersed or swarmed. One little frame (100 x 115 mm) is normally seated by 30-40 g of bees. It is thought that this amount of bees is insufficient to provide necessary conditions for the existence of nucleus: adequate temperature is not maintained, food supply is weak, insufficient amount of royal jelly is produced to feed the bee queen.
In wooden four-colony nucleuses on average every second colony (50.0 %) fly out. The greatest flying away of bees was determined in the newly forming nucleuses. In the ones formed one time 43.4 % of all introduced bee queens mated. The best results were obtained when forming new one-colony plastic nucleuses with on average 150.0 g of bees. 62.7 % of bee queens mated in them. In this group of nucleuses the greatest flying away of bees 21.8 % was observed in the newly formed ones. It is not economical to form a nucleus for each new bee queen in respect to bee colonies also, as bee colonies are weakened by removing young bees and brood rearing and utilisation of honey flow are deranged.
Key words: bee, bee queens, mating of bee queens, nucleuses, frames, egg laying, flying away of bees, reject.
Proceedings of the European Environmental and Bee Conservation Congress
Research for Practical Beekeeping
Europos aplinkos ir bičių apsaugos kongreso Mokslas bitininkystės praktikai
pranešimaiProceeding of the congress, 2002, 225-234
UDK 638.124.3:577.19
PHEROMONE COMMUNICATION IN HONEYBEES (APIS MELLIFERA L.)
Institute of Ecology
Akademijos 2, Vilnius
Vilnius Pedagogical University
Studentų 39, Vilnius
E-mail: algskirk@ktl.mii.lt
Abstract
It was determined by electrophysiological and behavioural experiments that the queen pheromone has the latency period of action in the bee colony. When the action of the queen pheromone is absolutely lost, the colony enters the state of queenlessness and begins to rear the new queen.
The sensitivity of the pheromone receptors of worker bees from colonies with the queen, was weaker than the sensitivity of bees from colonies without the queen. A new queen reared in place of the removed one does not change the sensitivity of the pheromone receptors of worker bees. The sensitivity of the pheromone receptors of worker bees decreases only when young brood appears in the colony.
Key words: Apis mellifera queen pheromone, queenlessness, sensitivity of pheromone receptors of worker bees.
Europos aplinkos ir bičių a
psaugos kongreso pranešimai, 2002, 225-234UDK 638.124.3:577.19
MEDUNEŠIŲ BIČIŲ (
APIS MELLIFERA L.) FEROMONINĖ KOMUNIKACIJAA. S
kirkevičiusSantrauka
d
arbo tikslas išaiškinti sąlygas, kuriomis atsistato bičių darbininkių jautrumas motinos feromonui po to, kai iš šeimos pašalinama motinėlė. Vienu metu tirtos bičių šeimos, kurios turėjo motinėlę ir iš kurių ji buvo pašalinta ir augino naują. Motinėlės feromono šaltinis buvo jos spiritinio ekstrakto dozė 1·10-7 1·10-2 jos ekvivalento. Motinėlės feromono ekvivalentas buvo spiritinis ekstraktas su 100 µg trans-9-oksodecen-2-o rūgšties. Bičių darbininkių feromonų receptorių jautrumo motinėlės feromonui nustatymas buvo susietas su svarbiais bičių šeimos gyvenimo pokyčiais: motinėlės netekimu, naujos motinėlės auginimu, perų atsiradimu ir pan.Elektrofiziologinių ir elgesio tyrimų rezultatai rodo, kad motinėlės feromonas bičių šeimoje turi latentinį veikimo periodą. Kai feromonas nebeveikia, šeima pereina į motinėlės neturėjimo būseną ir pradeda auginti naują motinėlę.
Bičių darbininkių feromonų receptorių jautrumas motinėlės feromonui didesnis tokiose šeimose, kuriose nėra kiaušinėlius dedančios motinėlės. Naujos motinėlės išauginimas vietoj pašalintos nepakeičia bičių darbininkių feromonų receptorių jautrumo. Jis pakinta, t. y. sumažėja tik tuomet, kai šeimoje a
tsiranda jaunos lervos.Feromonų receptorių jautrumo padidėjimo ir jų jautrumo a
tsistatymo į prieš tai buvusį lygmenį mechanizmai nėra tokie patys.Reikđminiai ţodţiai:
Apis mellifera, motinėlės feromonas, neturinti motinėlės bičių šeima, darbininkių feromonų receptorių jautrumas.
Proceeding of the congress, 2002, 235-248
UDK 638.121.1:577.19
amounts OF (E)-9-OXO-2-DECENOIC ACID IN THE PHEROMONE OF HONEYBEE (Apis mellifera L.) QUEENS and factors controlLing its conversion in honey
Violeta APŠEGAITĖ, Algimantas RUKŠĖNAS
E-mail: apviola@ekoi.lt
Vilnius Pedagogical University
Studentų 39, Viln
iusE-mail: algskirk@ktl.mii.lt
Abstract
Studies were conducted to investigate the effect of queens maturation, mating and ageing on the amount of released (E)-9-oxo-2-decenoic acid (9-ODA) in various Apis mellifera L. races and the factors that regulate 9-ODA conversion in honey. The results of the investigation have revealed:
1. The amount of 9-ODA in bee queens is highly variable. This variation in different races is different. The physiological state and age of bee queens are of great significance to the pheromone they produce: the amount of 9-ODA in the extract of a newly emerged bee queen is the lowest, whereas its content in the extract of a two-year-old intensively egg-laying queen is the highest.
2. The temperature of honey is important for the conversion of 9-ODA: when it changes from +20°C to +90°C, the rate of the 9-ODA conversion into other substances also changes. On average, 37.82 % of 9-ODA are converted in the period of 5 min when the temperature of honey is +20°C; when the honey temperature reaches +50°C, 45.16 % of this acid are converted; at the temperature of +70°C, only 17.46 % are converted; however, at the temperature of +90°C, the process of conversion terminates altogether. Nicotinamide adenine dinucleotide phosphate (NADPH) accelerates the conversion of 9-ODA in honey, whereas nicotinamide adenine dinucleotide (NADH) decelerates this process. A carbohydrate medium is necessary for the 9-ODA conversion into other substances.
Key words: Apis mellifera L., queen pheromone, (E)-9-oxo-2-decenoic acid, nicotinamide adenine dinucleotide phosphate, nicotinamide adenine dinucleotide.
Europos aplinkos ir bičių apsaugos kongreso pranešimai, 2002, 235-248
UDK 638.121.1:577.19
(E
)-9-OKSODECEN-2-O RŪGŠTIES KIEKIS BIČIŲ (APIS MELLIFERA L.) MOTINĖLIŲ FEROMONUOSE IR VEIKSNIAI, REGULIUOJANTYS JOS KONVERSIJĄ MEDUJEV. Apšegaitė, A. Skirkevičius, A. Rukšėnas
Santrauka
Tirta, kokį poveikį turi (
E)-9-oksodecen-2-o rūgšties (9-ODR) išskyrimui: Apis mellifera L. bičių motinėlės rasė, lytinis brendimas, apvaisinimas ir senėjimas. Taip pat analizuoti veiksniai, kurie reguliuoja šios rūgšties konversiją meduje. Nustatyta:1) bičių motinėlėse 9-ODR kiekis labai įvairuoja. Skirtingose rasėse šis įvairavimas yra nevienodas. Bičių motinėlės amžius ir fiziologinė būklė turi įtakos jos išskiriamam 9-ODR kiekiui. Ką tik išsiritusi motinėlė šios rūgšties išskiria mažiausiai, o dvejų metų intensyviai dedanti kiaušinėlius - daugiausiai.
2) 9-ODR konversijai meduje turi reikšmės jo temperatūra: keičiant medaus
temperatūrą nuo +20 iki +90oC, keičiasi jame ir 9-ODR konversijos į kitas medžiagas greitis. +20oC temperatūroje per 5 min. konvertuoja vidutiniškai 37,82 % 9-ODR, +50oC 45,16 %, +70oC tik 17,46 %, o +90oC šis procesas visai nevyksta. Nikotinamidadenindinukleotidfosfatas pagreitina 9-ODR konversiją meduje į kitas medžiagas, o nikotinamidadenindinukleotidas sulėtina šį procesą. 9-ODR konversijai į kitas medžiagas būtina angliavandenių terpė.Reikšminiai žodžiai:
Apis mellifera L., bičių motinėlės feromonai, (E)-9-oksodecen-2-o rūgštis, nikotinamidadenindinukleotidfosfatas, nikotinamidadenindinukleotidas.
Proceeding of the congress, 2002, 249-255
UDK 638.124
THE ROLE OF THE RESPONSES OF APIS MELLIFERA L.WORKERS TO THE QUEEN PHEROMONE IN DETERMINING THEIR BEHAVIOUR TOWARDS THE QUEEN
Institute of Ecology
Akademijos 2, Vilnius
E-mail: vaigra@ekoi.lt
Abstract
Behavioural investigations showed that only the bee queen extract elicited retinue behaviour in worker bees. Bees staying at the stimulus less than 3 seconds formed the majority, with a limited number (7 %) lingering more than 30 seconds. With an increase in the duration of a pheromone stimulus, the antennal reaction (EAG) of workers increased, but the highest sensitivity to the changes of the stimulus duration occurred in the range under 0.1 seconds.
While increasing the extract dose, the appropriate behavioural acts (attraction, licking, and aggression) could be elicited. In addition, it is important to note that definite doses, which can elicit different behaviour, appear to depend significantly on the sensitivity of a bee to the pheromone. The current paper discusses the role of the juvenile hormone as one of the factors modulating the sensitivity of workers to the pheromone.
Key words: Apis mellifera, bee, queen pheromone, olfaction, retinue, age.
Europos aplinkos ir bičių apsaugos kongreso pranešimai, 2002, 249-255
UDK 683.124
APIS MELLIFERA
L. BIČIŲ DARBININKIŲ REAKCIJOS Į BIČIŲ MOTINĖLĖS FEROMONĄ REIKŠMĖG. Vaitkevičienė
Santrauka
Bičių darbininkių elgesio stebėjimai rodo, kad tik panaudojus bičių motinėlės ekstraktą, o ne pavienius jo komponentus, galima iš dalies imituoti bičių motinėlės palydos elgesį. Priviliotos bitės darbininkės prie stimulo dažniausiai išbūna mažiau negu 3 s. Tik labai nedaug jų (7 %) išbūna ilgiau nei 30 s. Elektrofiziologiniai uodimo receptorių tyrimai (elektroantenograma EAG) rodo, kad receptorių atsakas stipresnis ilgėjant stimului, tačiau didžiausias jautrumas stimulo trukmės pokyčiams
yra tol, kol stimulo trukmė neviršija 0,1 s.Bičių darbininkių jautrumas bičių motinėlės feromonui priklausė nuo jų amžiaus, bet ekstrakto dozė 10
-5 bičių motinėlės ekvivalento (Mekv.) niekada jų neviliojo (bičių tiriamoje grupėje buvo ne daugiau kaip 100). Antra vertus, kartais didesnės ekstrakto dozės (10-2 ir 10-1 Mekv.) sukeldavo tokį stimulų apspitimą, kad tai labiau buvo panašu į puolimą, nei į taikų elgesį šių stimulų atžvilgiu.Didinant bičių motinėlės feromono dozę, galima sukelti vienas po kito vykstančius 3 pagrindinius veiksmus: priviliojimą, feromono laižymą ir agresyvumą. Jų pasireiškimo laipsnis priklauso nuo pateikto stimulo savybių ir nuo bitės fiziologinės būklės. Manoma, kad vienas iš darbininkių jautrumo bičių motinėlės feromonui moduli
atorių galėtų būti juvenilinis hormonas.Reikšminiai žodžiai:
Apis mellifera, bitės, bičių motinėlės feromonas, uoslė, palyda, amžius.
Proceeding of the congress, 2002, 256-261
UDK 638.121.2:638.124
AGE-RELATED CHANGES IN RETROCEREBRAL COMPLEX OF HONEY BEE (APIS MELLIFERA L.) WORKERS REARED IN DIFFERENT ENVIRONMENTAL CONDITIONS
Ana BUDRIENĖ, Gražina VAITKEVIČIENĖ
Institute of Ecology,
Akademijos 2, Vilnius
E-mail:vaigra@ekoi.lt
Abstract
In this work, data on the state of the retrocerebral complex in workers of different Apis mellifera L. races in response to changing environmental and social conditions are presented. The corpora allata (CA) and corpora cardiaca (CC) of adult Apis mellifera carnica workers reared in a queenright colony increased steadily in size. After six days spent in a thermostat, there was a decrease in the CA volume of all Apis mellifera races in comparison with that on the first day. Two peaks (on day 1-2 and 18) were noticed in the course of age-related changes of CA volume in free-flying queenless Apis m. buckfast workers. In caged Apis m. buckfast workers, only the first peak (on day 1-2) in growth of the CA volume is expressed.
Key words: Apis mellifera, bee, corpora allata, corpora cardiaca, age
Europos aplinkos ir bičių a
psaugos kongreso pranešimai, 2002, 256-261UDK 638.121.2:638.124
SKIRTINGOJE APLINKOJE AUGANČIŲ MEDUNEŠIŲ BIČIŲ (
APIS MELLIFERA L.) DARBININKIŲ RETROCEREBRALINIO KOMPLEKSO VYSTYMOSI POKYČIAIA. Budrienė, G. Vaitkevičienė
Santrauka
Pateikiami duomenys
apie įvairių rasių bičių darbininkių retrocerebralinio komplekso vystymąsi esant skirtingoms aplinkos ir socialinėms sąlygoms. Natūraliai keičiantis Apis mellifera carnica šeimos su motinėle darbininkių darbams ir amžiui, didėja tiek jų corpora allata (CA), tiek ir corpora cardiaca (CC). Po šešių dienų, laikant bites uždarytas narveliuose termostate (30oC), visų tirtų bičių rasių CA tūris sumažėja.Kasdieninis Apis m. buckfast
darbininkių CA tūrio įvertinimas rodo, kad laisvai skraidančioms bitėms darbininkėms būdingi 2 CA tūrio augimo pikai: pirmą, antrą ir 18-ą dienomis. Laikant šios rasės bites uždarytas narveliuose jų CA augimui būdingas tik pirmasis pikas.Reikđminiai ţodţiai:
Apis mellifera, corpora allata, corpora cardiaca, amţius.
Proceeding of the congress, 2002, 262-266
UDK 638.157
EFFICACY OF GABON PA 92 AGAINST VARROA JACOBSONI QUD MITES
The Lithuanian Beekeepers Union
Akademija, Kėdainiai, Lithuania
E-mail: JBalzekas@takas.lt
Abstract
7 fields experiments were conducted over the period of 1994-2000 with the aim to determine the efficacy of the acaricide Gabon PA 92 for Varroatosis treatment. Based on seven year data it was established that the efficacy of the acaricide was 98.6 % , and was similar to that of Apistan. The efficacy of Gabon strips used for the first and second time was the same. Gabon is recommended for the control of varroa mites in Lithuanian apiaries. Mites did not develop resistance to this acaricide during the seven year period of its application.
Key words: Varroatosis, Gabon PA 92, acrinathrin, Apistan, fluvalinate, mite infestation of bees and brood.
Europos aplinkos ir bičių apsaugos kongreso pranešimai, 2002, 262-266
UDK 638.157
GABONO PA 92 VEIKSMINGUMAS VARROA JACOBSONI
QUD ERKĖMS NAIKINTIJ
.A. BalžekasSantrauka
1994 - 2000 m. autoriaus bityne (Ukmergės raj.) atlikti 7 lauko bandymai. Nustatytas gabono PA 92 veiksmingumas varozės erkėms naikinti. Septynerių metų duomenimis, gabono veiksmingumas nesiskyrė nuo apistano. Per šį laikotarpį nesusiformavo atsparios gabonui erkės. Trejų metų duomenimis, juostelės veiksmingiausios buvo pirmus dvejus metus. Trečią kartą panaudojus tas pačias gabono juosteles, bičių erkėtumas buvo 7,5 karto didesnis, palyginus su pirmą kartą naudotomis juostelėmis.
Penkerius metus gabonu gydytų bičių šeimų meduje akrinatrino nerasta. Gabonas PA 92 yra keturis kartus pigesnis už apistaną ir rekomenduojamas naudoti Lietuvos bitynuose varozės erkėms naikinti, naudojant gydymui tas pačias juosteles du kartus.Reikšminiai
žodžiai: varozė, gabonas PA 92, akrinatrinas, apistanas, fluvalinatas, bičių ir perų erkėtumas.| · |