I skyrius

I skyrius. DIRVOTYRA IR AGROCHEMIJA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2000, 72, 3-13

UDK 631. 821.1

EFFECT OF LONG-TERM LIMING ON SOIL ACIDITY INDICATORS AND STRUCTURE

Danutė OŽERAITIENĖ

Vėžaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture

Vėžaičiai, Klaipėda district

E-mail: filialas@gargzdai.omnitel.net

Abstract

The present paper summarises the data of field and laboratory trials conducted at the Lithuanian Institute of Agriculture’s in Vėžaičiai Branch during the period of 1996-1998. The effect of liming applied at different intensity (at a rate 0.5 every 7 years, 1.0 every 3-4 years, 2.0 every 3-4 years and 2.5 every 7 years) on reaction (pH_KCl) and topsoil structure was investigated in the profile of acid authomorphic sod-podzolic moraine loam soil. The data show that systematic periodical liming for 49 years by dust limestone at a rate 2.0 every 3-4 years and 2.5 every 7 years on the background of primary and repeated liming by slaked lime and minimal manuring has significantly changed the reaction of topsoil pH_KCl from 4.1 to 6.5. The soil acidification was hindered in the topsoil and subsoil up to the 50 cm depth. However, periodical intensive liming did not give any essential positive effect on the soil structure. It is not enough to saturate the soil with bases for the improvement of soil structure. It is necessary to enrich the soil with organic colloids as well.

Key words: liming, soil reaction, soil structure

Chapter 1. SOIL SCIENCE AND AGROCHEMISTRY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2000, 72, 3-13

UDK 631.821.1

ILGALAIKIO KALKINIMO POVEIKIS DIRVOŽEMIO RŪGŠTINGUMO RODIKLIAMS IR STRUKTŪRAI

D. Ožeraitienė

Santrauka

Straipsnyje apibendrinti 1996-1998 metais LŽI Vėžaičių filiale atlikti lauko ir laboratorinių tyrimų duomenys. Tirtas skirtingo intensyvumo periodiško kalkinimo (0,5 n. kas 7 metai, 1,0 n. ir 2,0 n. kas 3-4 metai ir 2,5 n. kas 7 metai) dulkiais klintmilčiais pirminio ir pakartotinio kalkinimo gesintomis kalkėmis fone poveikis automorfinio velėninio jaurinio moreninio priemolio dirvožemio viso profilio rūgštingumo rodikliams ir armens struktūrai. Nustatyta, kad, intensyviai periodiškai kalkinant, iš esmės pasikeičia dirvožemio armens sluoksnio reakcija pH_KClnuo 4,1 iki 6,5. Stabdomas dirvožemio rūgštėjimas ariamajame ir EB horizontuose iki 50 cm gylio. Tuo tarpu intensyvus ilgalaikis kalkinimas neturėjo esminio teigiamo poveikio dirvožemio armens struktūrai. Norint pagerinti dirvožemio struktūrą, nepakanka pasotinti jį bazėmis – būtina praturtinti ir organiniais koloidais.

Reikšminiai žodžiai: kalkinimas, dirvožemio reakcija, dirvožemio struktūra.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 14-26

UDK 631.862:631.582:[631.41+631.468.514.239]

ĮVAIRAUS MĖŠLO POVEIKIS DIRVOŽEMIO DERLINGUMUI IR SĖJOMAINOS PRODUKTYVUMUI

Liudmila TRIPOLSKAJA

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė, Vilnius

El. paštas: vokefil@takas.lt

Santrauka

1986-1997 metais Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale velėniniame jauriniame priesmėlio dirvožemyje buvo atlikti durpių, šiaudų kraiko ir bekraikio mėšlo efektyvumo tyrimai. Nustatyta įvairaus mėšlo įtaka sėjomainos produktyvumui, dirvožemio agrocheminėms savybėms, makrofaunos (sliekų A. caliginosa caliginosa) gausumui.

Sėjomainos produktyvumui didesnę įtaką turėjo bekraikis mėšlas. Šiaudų ir durpių kraiko mėšlo efektyvumas buvo mažesnis ir tarpusavyje iš esmės nesiskyrė. Visos mėšlo rūšys mažino dirvožemio rūgštumą ir jų poveikis buvo panašus. Durpių kraiko mėšlas labiau didino sorbuotų bazių ir judriojo fosforo, o bekraikis – judriojo kalio kiekį. Po 12 metų intensyvaus tręšimo mėšlu pasikeitė ir poarmeninio sluoksnio (20-40 cm) agrocheminės savybės: sumažėjo rūgštumas, padidėjo sorbuotų bazių, judriųjų fosforo ir kalio kiekiai. Durpių kraiko mėšlas turėjo didesnę įtaką humuso sukaupimui ir jo humifikacijos koeficientas buvo didesnis nei kitų mėšlo rūšių. Sliekai iš esmės padidino sėjomainos produktyvumą (461 paš. vnt/ha) ir keitė mėšlo irimo procesus humifikacijos linkme.

Reikšminiai žodžiai: mėšlas, dirvožemio agrocheminės savybės, humusas, sliekai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 14-26

UDK 631.862:631.582:[631.41+631.468.514.239]

INFLUENCE OF VARIOUS MANURE TYPES ON SOIL FERTILITY AND EFFICIENCY OF CROP ROTATION

L. Tripolskaja

Summary

Investigations of the efficiency of peat, straw and solid manure were carried out at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture in 1986-1997 on a soddy-podzolic sandy loam soil. The influence of various types of manure on the crop rotation efficiency, agrochemical properties of soil, number of earthworms A. caliginosa caliginosa was established.

Semiliquid manure had greater effect on the crop rotation productivity. The efficiency of straw and peat manure was lower and did not differ significantly. All manure types reduced soil acidity. Peat manure increased the amount of absorbed bases and mobile phosphorus, semiliquid manure – the amount of mobile potassium more significantly. Intensive fertilising of soil in the course of 12 years essentially changed agrochemical properties of the subsoil (20-40 cm): it decreased acidity and increased the amount of absorbed bases, mobile phosphorus and potassium. Peat manure had a greater effect on humus accumulation, and its humification factor was higher, than that of other manure types. The enrichment of soil with earthworms A. caliginosa caliginosa (200 earthworms/m² every 6 years) significantly increased the crop rotation efficiency (+461 Fu/ha) and changed the processes of manure decomposition towards humification.

Key words: manure, agrochemical properties of soils, humus, earthworms.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 27-48

UDK 633:631.582:[631.83+631.84+631.85]:631.816.1

AZOTO, FOSFORO IR KALIO TRĄŠŲ SANTYKIO IR NORMŲ OPTIMIZAVIMAS LAUKO SĖJOMAINOS AUGALAMS

Zigmas VAIŠVILA

Lietuvos žemės ūkio universitetas

Noreikiškės, Kauno rajonas

El. paštas: af@nora.lzua.lt

Jonas MAŽVILA, Tomas ADOMAITIS, Antanas ANTANAITIS, Jadvyga LUBYTĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centras

Savanorių pr. 287, Kaunas

El. paštas: lzi_atc@komdera.lt

Santrauka

Darbo tikslas – vyraujančiame pagal maisto medžiagų kiekį dirvožemyje palyginti sistemingo skirtingų azoto, fosforo ir kalio trąšų normų ir maisto medžiagų santykių naudojimo efektyvumą svarbiausiems žemės ūkio augalams lauko sėjomainoje, įvertinti trąšų įtaką žemės ūkio augalų derliui, jo cheminei sudėčiai, trąšų sunaudojimui ir maisto medžiagų balansui.

Bandymai daryti 1971-1997 metais moreniniame velėniniame glėjiškame smėlingame lengvo priemolio dirvožemyje, kurio armuo neutralios reakcijos, vidutiniškai azotingas ir kalingas, mažai fosforingas bei vidutiniškai humusingas.

Išanalizavus duomenis išryškėjo maisto medžiagų tarpusavio sąveikos reikšmė. Azoto trąšų sąveikoje su fosforo ir kalio trąšomis kviečių grūdų derlius padidėjo 0,96, miežių – 0,69, cukrinių runkelių šakniavaisių – 4,65, daugiamečių varpinių žolių sausųjų medžiagų – 3,38 t/ha, o kasmetis sėjomainos produktyvumas – 1120 paš. vnt/ha. Fosforo trąšų sąveikoje su azoto ir kalio trąšomis minėtų augalų derlius padidėjo atitinkamai 1,06; 0,31; 3,90; 2,27 t/ha ir 1053 paš. vnt/ha, o kalio trąšų sąveikoje su azoto ir fosforo trąšomis – 1,27; 0,91; 0,27; 0,97 t/ha ir 547 paš. vnt/ha.

Nuo mineralinių NPK trąšų žieminių kviečių grūdų derlius padidėjo nuo 2,37 iki 5,14 t/ha, miežių – nuo 3,08 iki 5,51 t/ha, cukrinių runkelių šakniavaisių – nuo 27,2 iki 43,5 t/ha, vienamečių mišinių ir daugiamečių varpinių žolių sausųjų medžiagų atitinkamai nuo 2,66 iki 5,99 t/ha ir nuo 2,25 iki 10,70 t/ha, o vidutinis sėjomainos produktyvumas per 27 metus – nuo 3382 iki 7405 paš. vnt/ha.

Didžiausias žieminių kviečių grūdų derlius gautas patręšus N₁₂₀P₁₂₀K₁₂₀, vasarinių miežių – N₆₀P₁₂₀K₁₂₀, cukrinių runkelių šakniavaisių –N₂₄₀P₂₄₀K₂₄₀, vienamečių mišinių – N₁₂₀P₁₂₀K₁₂₀, daugiamečių varpinių žolių – N₂₆₂P₁₅₀K₁₅₀, o vidutiniškai kasmet pašarinių vienetų – N₂₂₈P₁₉₂K₁₉₂. Nuo 1 kg NPK trąšų derlius padidėjo 6,56 pašarinio vieneto.

Gauta daugiau kaip 6500 paš. vnt/ha ir už 1 kg NPK gauta per 10 pašarinių vienetų, patręšus tokiomis trąšų normomis: N₁₁₄P₉₆K₉₆, N₁₅₂P₆₄K₆₄, N₁₅₂P₆₄K₁₂₈ ir N₁₅₂P₆₄K₁₂₈.

Apie 45 % pašarinių vienetų padaugėjo nuo azoto, per 30 % – nuo fosforo ir per 20 % – nuo kalio trąšų.

Padidinus azoto trąšų normas iki 150-180 kg/ha gausėjo baltymų ir šlapiojo glitimo grūduose. Nustatyta teigiama azoto ir fosforo bei azoto ir kalio trąšų sąveika grūdų baltymingumui. Dėl azoto trąšų cukrinių runkelių šakniavaisių cukringumas nemažėjo, kai šių trąšų norma neviršijo 80 kg/ha, o normą padidinus iki 240 kg/ha, cukringumas sumažėjo 2 proc. vnt.

Fosforo ir kalio trąšos beveik neturėjo įtakos cukrinių runkelių šakniavaisių cukringumui, tačiau dirvožemyje, kuriame buvo azoto perteklius, didėjo šakniavaisių peleningumas, dėl ko padidėjo cukraus liekana melasoje ir sumažėjo balto cukraus išeiga.

Daugiamečių varpinių žolių sausosiose medžiagose žalių proteinų kiekis priklausė nuo tręšimo azotu intensyvumo. Kai metinė azoto trąšų norma buvo iki 100 kg/ha, žalių proteinų kiekis beveik nedidėjo, o padidinus azoto normą iki 315 kg/ha, jų kiekis padidėjo apie 4 proc. vnt. Nuo NPK trąšų kalcio ir fosforo santykis daugiametėse varpinėse žolėse, priklausomai nuo pjūties, sumažėjo nuo 3,1-4,0 (variantas N₀P₀K₀) iki 1,8-2,1 (variantas N₃₁₅P₁₈₀K₁₈₀). Kalio koncentracija žolėse didėjo nuo tręšimo kaliu. Daugiausia jo susikaupė tada, kai buvo tręšta daugiau kaip N₁₅₀. Tačiau patręšus ir 180 kg/ha norma, kalio kiekis žolėje neviršijo 3 proc. vnt.

Sėjomainoje, kurios metinis produktyvumas didesnis kaip 7 tūkst. paš. vnt/ha ir žemės ūkio augalai netręšiami mėšlu, derliuje sukauptų maisto medžiagų kiekiui kompensuoti kasmet azoto reikia skirti daugiau kaip 190 kg/ha, fosforo – 60-70 kg/ha ir kalio – daugiau kaip 190 kg/ha.

Reikšminiai žodžiai: dirvožemis, trąšos, žemės ūkio augalai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 27-48

UDK 633:631.582:[631.83+631.84+631.85]:631.816.1

THE OPTIMIZATION OF RATIO AND RATES OF NITROGEN PHOSPHORUS AND POTASSIUM FERTILIZERS FOR AGRICULTURAL PLANTS OF FIELD CROP ROTATION

Z. Vaišvila, J. Mažvila, T. Adomaitis, A. Antanaitis, J. Lubytė

Summary

The objective of the present work was to compare the efficiency of systematic use of different rates of nitrogen, phosphorus and potassium fertilizers and nutrient ratios in the prevailing according to the amounts of nutrients soil for the major agricultural plants in the field crop rotation, by assessing the effect of fertilizers on agricultural crop yield, chemical composition and balance of nutrients.

The tests were carried out over the period 1971-1997 on a sod-gleyic light loam soil whose arable horizon was of neutral reaction, containing medium amount of humus, low of available phosphorus and medium amount of available potassium.

The obtained data revealed in particular the significance of nutrients interaction. In the interaction of nitrogen fertilizer with phosphorus and potassium fertilizers the yield of wheat grain increased by 0.96 t/ha, barley – 0.69 t/ha, sugar beetroots – 4.65 t/ha, perennial grasses DM – 3.38 t/ha, and yearly crop rotation productivity by 1020 feed units per 1 ha.

In the interaction of phosphorus fertilizer with nitrogen and potassium fertilizers the yield of wheat grain increased by 1.06 t/h, barley – 0.31 t/h, sugar beetroots – 3.90 t/h, perennial grasses DM – 227 t/ha and yearly crop rotation productivity by 1053 feed units per 1 ha.

In the interaction of potassium fertilizer with nitrogen and phosphorus fertilizers the yield of wheat grain increased by 1.27 t/ha, barley – 0.91 t/h, sugar beetroots – 0.27 t/h, perennial grasses DM – 0.97 t/h and a yearly crop rotation productivity by 547 feed units per 1 ha.

When soil contained a medium amount of mineral nitrogen, and little mobile phosphorus and average potassium, in the long term tests, without dressing with manure, mineral fertilizer increased the yield of winter wheat grain from 2.37 t/h to 5.14 t/ha, barley from 3.08 t/ha to 5.51 t/ha, sugar beetroots from 27.2 t/h to 43.5 t/ha, one – year mixture and perennial grasses correspondingly from 2.66 t/ha to 5.99 t/ha and from 2.25 t/ha to 10.70 t/ha, while the average crop rotation productivity within 27 years – from 3382 to 7405 feed units per 1 ha.

The highest yield of winter wheat grain was obtained, having dressed the soil with N₁₂₀P₁₂₀K₁₂₀, spring barley – N₆₀P₁₂₀K₁₂₀, sugar beetroots – N₂₄₀P₂₄₀K₂₄₀, one – year mixtures – N₁₂₀P₁₂₀K₁₂₀, perennial grasses N_262,.5P₁₅₀K₁₅₀, while on the average each year feed units – N₂₂₈P₁₃₂K₁₉₂. 1 NPK kg increased the yield by 6.56 feed units.

There were grown more than 6500 fodder units from 1 ha and for 1 kg NPK there were obtained more than 10 fodder units, having dressed with the combination of these fertilizer rates: N₁₁₄P₉₆K96; N₁₅₂P₆₄K_64,N₁₅₂P₆₄K_64;N₁₅₂P₆₄K₁₂₈; N₁₅₂P₆₄K_128.

About 45 % of feed units increased from nitrogen, more than 30 % – from phosphorus and more than 20 % – from potassium fertilizers.

By increasing nitrogen fertilizer rates to 150-180 kg/ha the amount of protein and wet gluten in grain was increasing. There was determined a positive interaction of nitrogen – phosphorus and nitrogen – potassium on the amount of protein in grain. Nitrogen fertilizer did not reduce sugar content of the sugar beetroots when the rate of these fertilizers did not exceed 80 kg/ha. By increasing the rate to 240 kg/ha, sugar content decreased by 2 per cent per unit.

The phosphorus and potassium fertilizer had almost no effect on the sugar content of the sugar beetroots, however, they increased ash content, in particular in the soil in which there was nitrogen surplus, and due to it there increased sugar residue in molasses and decreased the yield of white sugar.

In the herbage of perennial grasses the amount of raw protein depended upon the intensity of fertilizing with nitrogen. When a yearly rate of nitrogen fertilizer was less than 100 kg/ha, the amount of raw protein almost did not increase, and having increased nitrogen rate to 315 kg/ha, its amount increased to about 4 per cent per unit. NPK fertilizers reduced calcium and phosphorus ratio in perennial grasses, depending upon the cut, from 3.1-4.0 (treatment N₀P₀K₀) to 1.8-2.1 (treatment N₃₁₅P₁₈₀K₁₈₀). Fertilizing with potassium increased potassium concentration in grass. Most of it was accumulated when the potassium fertiliser rate was higher than 150 kg/ha. However, having fertilized even with the 180 kg/ha rate, the amount of potassium in grass did not exceed 3 per cent per unit.

In the crop rotation, whose yearly productivity was more than 7000 feed units per 1 ha, and agricultural crops were not fertilized with manure, to compensate for nutrient amount accumulated in the yield, it was necessary to use more than 190 kg/ha of nitrogen, 60-70 kg/ha phosphorus and more than 190 kg/ha of potassium.

Key words: soil, fertilizers, agricultural crops.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 49-63

UDK 631.811.94+631.893.1’2’3’]:633.521:631.559

ĮVAIRIŲ CINKO SULFATO NORMŲ BEI SKIRTINGŲ TRĘŠIMO FONŲ ĮTAKA PLUOŠTINIŲ LINŲ DERLIUI BEI JO KOKYBEI

Zofija JANKAUSKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotis

Upytė, Panevėžio rajonas

El. paštas: lzi.upyte@post.omnitel.net

Santrauka

1996-1998 m. Upytės bandymų stotyje vykdytuose bandymuose buvo tiriamos skirtingų cinko sulfato normų (0,35 kg/ha ZnSO₄; 0,35 kg/ha ZnSO₄ + citovetas 0,04 %; 1,0 kg/ha ZnSO₄; 2,0 kg/ha ZnSO₄; 3,0 kg/ha ZnSO₄; 4,0 kg/ha ZnSO₄) įvairiuose tręšimo fonuose (netręšta, N₁₅; P₂₀; K₆₀; N₁₅P₂₀; N₁₅K₆₀; P₂₀K₆₀; N₁₅P₂₀K₆₀) įtaka pluoštinių linų derliui ir jo kokybei.

Linai auginti po žieminių kviečių velėniniame glėjiškame priesmėlyje, kurio pH – 7,2± 0,11–7,6± 0,12, mineralinio azoto (N_min.) kiekis – 8,52± 1,028–9,94± 2,005 mg/kg, judriojo fosforo – 142± 49,4-220± 42,8 mg/kg, judriojo kalio – 118± 31,3–185± 43,2 mg/kg, judriojo boro – 0,74± 0,0,188–1,17± 0,217 mg/kg, judriojo cinko – 1,43± 0,322–2,24± 0,557 mg/kg, bendrojo cinko – 16,4± 3,36–37,9± 7,56 mg/kg dirvožemio.

Cinko trūkumo požymiai buvo pastebimi tik 1998 m., kai vidutinė oro temperatūra linams esant daigų tarpsnyje buvo 7,8-9,5⁰C.

Cinko trąšų efektyvumas linų derliui buvo didesnis netręštame fone 1996 ir 1998 m. (kai dirvožemyje buvo mažesni bendrojo cinko kiekiai).

Ekonomiškai ir ekologiškai tikslingiausia naudoti 0,35 kg/ha ZnSO₄ normą. Kai daigų tarpsnyje oras vėsus (žemiau 7,8-9,5⁰C), patartina purkšti linus 1,0 kg/ha ZnSO₄ norma.

Trejų metų vidutiniais duomenimis, tik stiebelių derlius iš esmės buvo didesnis N₁₅P₂₀K₆₀ tręštame fone nei kontroliniame variante, kur trąšos nenaudotos.

Reikšminiai žodžiai: sėmenų derlius, stiebelių derlius, pluošto derlius, pluoštiniai linai, tręšimas NPK, cinko sulfato normos, derliaus kokybė.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 49-63

UDK 631.811.94+631.893.1’2’3’]:633.521:631.559

THE INFLUENCE OF DIFFERENT RATES OF ZINC SULPHATE AND FERTILISING BACKGROUND ON FIBRE FLAX YIELD AND QUALITY

Z. Jankauskienė

Summary

The trial was carried out in 1996-1998 at the Upytė Research Station. The effect of different rates of zinc sulphate (0.35 kg/ha ZnSO₄; 0.35 kg/ha ZnSO₄ + citowett 0.04 %; 1.0 kg/ha ZnSO₄; 2.0 kg/ha ZnSO₄; 3.0 kg/ha ZnSO₄; 4.0 kg/ha ZnSO₄) in differently fertilised plots (not fertilised, N₁₅; P₂₀; K₆₀; N₁₅P₂₀; N₁₅K₆₀; P₂₀K₆₀; N₁₅P₂₀K₆₀ fertilised) on the fibre flax yield and quality was investigated.

Flax was grown in a 7-field rotation after winter wheat. The soil type was sod gleyic drained loam. Depth of arable layer 30 cm. Agrochemical soil properties of the trial plots fluctuated as follows: pH – 7.2 ± 0.11 – 7.6 ± 0.12, content of mineral nitrogen (N_min.) – 8.52± 1.028–9.94 ± 2.005 mg/kg, content of available phosphorus – 142 ± 49.4 – 220 ± 42.8 mg/kg, content of available potassium – 118 ± 31.3 – 185 ± 43.2 mg/kg, content of available boron – 0.74 ± 0.188 –1.17 ± 0.217 mg/kg, content of available zinc – 1.43 ± 0.322 – 2.24 ± 0.557 mg/kg, content of total zinc – 16.4 ± 3.36 – 37.9 ± 7.56 mg/kg of the soil.

The deficiency of zinc was notable only in 1998, when the mean air temperature at the flax seedling stage was 7.8-9.5⁰C.

The efficiency of zinc fertilisers on seed, stem and long fibre yield was higher in not fertilised plots in 1996 and 1998 (when the amount of total zinc in the soil was lower).

The best way (from the viewpoint of economy and ecology) is to use 0.35 kg/ha ZnSO₄. When the mean air temperature at the flax seedling stage is low (less than 7.8-9.5⁰C), it is useful to use 1.0 kg/ha ZnSO₄.

According to average data of 3 years, only stem yield was significantly higher on the N₁₅P₂₀K₆₀ background as compared with the untreated plots.

Key words: seed yield, stem yield, fibre yield, fibre flax, NPK fertilising, zinc sulphate rates, yield quality.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 64-90

UDK 631.416.8+633:546.4/.8

SUNKIEJI METALAI LIETUVOS DIRVOŢEMIUOSE IR AUGALUOSE

Jonas MAŽVILA, Tomas ADOMAITIS, Leonas EITMINAVIČIUS,

Jadvyga LUBYTĖ, Antanas ANTANAITIS, Kristinas MATUSEVIČIUS

Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centras

Savanorių pr. 287, Kaunas

El. paštas: lzi_atc@linet.lt

Santrauka

Tirti sunkieji metalai: chromas (Cr), kadmis (Cd), švinas (Pb), nikelis (Ni), varis (Cu), cinkas (Zn), manganas (Mn), geležis (Fe) įvairiuose šalies dirbamų laukų, Kauno ir Panevėžio miestų, prie kai kurių pramonės įmonių, pakelių, Nemuno užliejamų pievų, ilgą laiką skirtingai tręšiamų ir intensyviai pesticidais purškiamų plotų dirvožemiuose (2M HNO₃ ištraukoje), o kai kur ir augaluose bei maisto produktuose (bendrieji kiekiai). Bandyta išaiškinti, kokia yra dirvožemio granuliometrinės sudėties, dirvodarinių uolienų kilmės, humuso kiekio, dirvožemio reakcijos, kalingumo, fosforingumo, karbonatingumo, glėjėjimo bei antropogeninio poveikio įtaka sunkiųjų metalų (SM) kiekiams dirvožemyje.

Nustatyta, kad šalies dirbamų laukų dirvožemių humusingajame sluoksnyje (0-20 cm) Cr yra vidutiniškai 10,7, Cd – 0,46, Pb – 11,9, Ni – 9,9, Cu – 6,9, Zn – 28,5, Mn – 253, Fe – 8209 mg/kg. Jų kiekiai labiausiai priklauso nuo fizinio molio dalelių (< 0,01 mm) kiekio, kiek mažiau – nuo uolienos kilmės, mažiau – nuo reakcijos, humuso bei kalio kiekių. Pietryčių Lietuvos lygumos, Ašmenos aukštumos ir Lydos plynaukštės, Kazlų Rūdos, Karsakiškio ir Smalininkų senųjų deltų lygumų tirtuose dirvožemiuose, kurie yra lengvesnės granuliometrinės sudėties, SM yra mažiau negu kitur.

Pramoninių sodų (Pasvalio r. Naradavos ir Aukštikalnių) dirvožemyje vario ir cinko yra žymiai daugiau negu aplinkiniame panašios granuliometrinės sudėties dirbamų laukų dirvožemyje – 0-5 cm sluoksnyje vario kiekis siekė 46,8-84,2 mg/kg.

Net gausiai kasmet tręšiant mineralinėmis trąšomis (N₂₄₀, PK₁₉₂ kg/ha), sunkiųjų metalų kiekis dirvožemyje bei ganyklų žolėje po 23 metų mažai pasikeitė.

Kauno ir Panevėžio miestų dirvožemiai daugiausia užteršti antropogeninės kilmės švinu, cinku ir variu. Juose SM yra gerokai daugiau negu užmiesčio dirvožemiuose. Miestuose auginamose daržovėse SM gausiau kaupia krapai, bulvės, burokėliai ir svogūnai.

Prie autostrados Kaunas-Klaipėda SM daugiausiai kaupiasi skiriamosios žaliosios juostos ir iki 15-25 m atstumu abipus kelkraščio dirvožemyje bei žolėje.

Akmenės cemento ir Mažeikių naftos perdirbimo gamyklų poveikio zonoje Pb, Ni, Cd, Cr bei Cu labiausiai kaupėsi jų teritorijų ir 5-10 km atstumu nuo taršos šaltinių dirvožemiuose, Cr, Cd, Pb, Ni – jų teritorijų žolėje.

Lietuvoje pagamintuose maisto produktuose sunkiųjų metalų kiekiai įvairūs, tačiau daugeliu atvejų neviršija didžiausio leidžiamo kiekio (DLK). Tik 8-11 proc. tirtų pieno ir sūrio bandinių pranoko švino bei penktadalyje pieno bandinių – kadmio leistinas normas.

Reikšminiai žodžiai: dirvožemis, granuliometrinė sudėtis, žemės ūkio augalai, sunkieji metalai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 64-90

UDK 631.416.8+633:546.4/.8

HEAVY METALS IN LITHUANIA’S SOILS AND PLANTS

J.Mažvila, T.Adomaitis, L.Eitminavičius, J.Lubytė, A.Antanaitis, K.Matusevičius

Summary

Investigations of heavy metals (Cr, Cd, Pb, Ni, Cu, Zn, Mn, Fe) were carried out in different areas: arable land, Kaunas and Panevėžys, near some industrial enterprises, roadsides, the Nemunas water-meadow, land with long term different fertilization and an intensive pesticide application, in some places – factories. We determined the influence of soil texture, the origin of soil formation, humus, soil reaction, amount of potassium and phosphorus in soil, soil calcareousness, gley–formation process and the influence of human activity on the amount of general forms of heavy metals (HM) in the soil.

It was determined that average amount of heavy metals in humus layer in the 0-20 cm depth was as follows: Cr – 10.7, Cr – 0.46, Pb – 11.9, Ni- 9.9, Cu – 6.9, Zn – 28.5, Mn – 253, Fe – 8209 mg/kg. These amounts mostly depend on the quantity of clay particles (<0,01 mm), a little less on the origin of soil formation, less on soil reaction, amount of humus and potassium.

Amount of copper and zinc is higher in the soil of industrial orchards than in surrounding arable land. Amount of copper in 0-5 cm the layer is 46.8-84.2 mg/kg.

Even a heavy annual fertilisation (N₂₄₀ PK₁₉₂) slightly changed the amount of heavy metals in soils and pasture grass during 23 years.

The soils in the cities of Kaunas and Panevėžys are polluted mostly by human activity with lead, zinc and copper. There are much more HM than in out-of-town areas. Among different kinds of vegetables grown in the cities, HM are accumulated by dill, potatoes, beets and onions more than by other vegetables.

Along the highway Kaunas –Klaipėda HM have been accumulated in the green zone and in the soil, also grass, at the distance 15-25 m on both sides of the road.

In the pollution effect zone of the Akmenės Cement and Mažeikiai Oil Processing Plant Pb, Ni, Cd, Cr, Cu are accumulated in the soils in the territory of the factory at the 5-10 km distance from the source of pollution and Cr, Cd, Pb, Ni – in the grass of the factory’s territory.

The amount of heavy metals in food-stuffs produced in Lithuania is different, however, in many cases it does not exceed MLC (Max Limit Concentration). Only lead in milk and cheese (8-11 % from the investigated samples) and cadmium in milk (1/5 from the investigated samples of milk) exceeded MLC.

Keywords: soil, soil texture, agricultural crops, heavy metals.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 91-103

UDK 633.853.494:631.582:631.416.322

RAPSŲ PLOTO SĖJOMAINOJE ĮTAKA SIEROS KIEKIUI DIRVOŽEMYJE IR AUGALUOSE

Rimantas VELIČKA, Marija RIMKEVIČIENĖ, Kostas TREČIOKAS

Lietuvos žemės ūkio universitetas

Akademija, Kauno rajonas

El. paštas: au@nora.lzua.lt

Santrauka

Įrengiant bandymus, kuriuose buvo tiriamas rapsų plotas sėjomainoje, bendrosios sieros dirvožemyje nustatyta 137-147 mg/kg, judriosios – 5,4-5,7 mg/kg. Po pirmos rotacijos, t.y. praėjus ketveriems metams, dirvožemyje humuso sumažėjo 10-16 %, bendrosios sieros vasarinių rapsų bandyme – 7-9 %, o žieminių – 25-35 %. Tuo tarpu iš esmės padidėjo judriosios sieros visų tirtų sėjomainų dirvožemyje: vasarinių rapsų – 3,1-4,2 karto, žieminių – 3,3-3,6 karto. Judriosios sieros nustatyta iš esmės daugiau dirvožemyje sėjomainos, kurioje rapsai užėmė didžiausią (75 %) plotą, negu mažiausią (25 %). Rapsų skirtingo ploto sėjomainoje įtaka bendrosios sieros kiekio pokyčiams dirvožemyje neesminė. Sieros kiekis dirvožemyje priklausė nuo augalų kaitos sėjomainoje. Kai sėjomainos rotacija baigėsi rapsais, dirvožemyje nustatyta daugiau bendrosios sieros – 4-10 % (padidėjimas neesminis), judriosios – 16-35 % (padidėjimas esminis), nei po kitų augalų. Daugiausiai judriosios sieros (24,98 mg/kg) nustatyta dirvožemyje, kuriame 75 % sėjomainos ploto sudarė žieminiai rapsai, atsėliuoti trejus metus.

Velėninio glėjiško išplauto lengvo priemolio ant molio dirvožemio profilyje humusas ir bendroji siera mažėjo nuo ariamojo sluoksnio einant gilyn į podirvį. Judrioji siera migravo iki 80 cm gylio (molis) ir 80-100 cm gylyje nusistovėjo pastovūs dydžiai. Tokio gylio dirvožemyje rapsų šaknys sierą gali asimiliuoti.

Rapsų sėklose sieros yra vidutiniškai 3-3,5 karto daugiau negu kviečių grūduose. Rapsų sėklose santykis N:S = 17,5, o kviečių grūduose – 36,5; rapsų stiebuose – 2,63, o kviečių šiauduose – 3,63; rapsų šaknyse – 3,62, o kviečių – 3,01. Kviečių ir rapsų šaknyse yra beveik vienodai sieros (1,62-1,96 ir 1,59-2,04 mg/kg), o stiebai jos turi 27 % daugiau, negu kviečių šiaudai. Padidinus rapsų plotą sėjomainoje, iš esmės didėjo sieros rapsų sėklose, šaknyse – svyravo paklaidos ribose, o stiebuose – mažėjo.

Reikšminiai žodžiai: vasariniai ir žieminiai rapsai, sėjomaina, bendroji ir judrioji siera, humusas, azotas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 91-103

UDK 633.853.494:631.582:631.416.322

INFLUENCE OF THE RAPE AREA IN THE CROP ROTATION ON THE CONTENT OF SULPHUR IN THE SOIL AND PLANTS

R. Velička, M. Rimkevičienė, K. Trečiokas

Summary

While carrying out trials in which the rape in a crop rotation was investigated, 137- 147 mg/kg of total sulphur and 5.4-5.7 mg/kg mobile sulphur was found in the soil. After the first four years’ rotation the humus content in the soil decreased by 10-16 % and the total sulphur content in the spring rape trial by 7-9 % and in the winter rape trial by 25-35 %. At the same time the content of mobile sulphur increased significantly in all the investigated crop rotations: in the spring rape 3.1-4.2 times, the winter rape – 3.3-3.6 times. In the crop rotation in which the rape area was 75 % the content of mobile sulphur was significantly higher than in the crop rotation with the rape area of 25 %. The influence of different rape area in the crop rotation on the change of the total content of sulphur was not essential. The content of sulphur in the soil depended on the alternation of crops in the crop rotation. When the crop rotation was completed by rape, in the soil 4-10 % more total sulphur (the increase was not essential) and 16-35 % more of mobile sulphur (the increase was essential) was found than after the other crops. The highest content of mobile sulphur (24.98 mg/kg) was found in the soil in which 75 % of crop rotation made the winter rape sown three years in turn.

In the sod gley washed light loam on alumina soil profile the amount of humus and total sulphur decreased going from the arable layer deeper to the subsoil. Mobile sulphur migrated to the depth of 80 cm (alumina) and in the depth of 80-100 cm constant quantities settled. In this depth the rape roots could take the sulphur.

The amount of sulphur in the rape seeds was 3-3.5 times higher than in the wheat grain. In the rape seeds the proportion N:S = 17.5 and in the wheat grain – 36.5; in the rape stems – 2.63, and in the wheat straw – 3.63; in the rape roots – 3.62, and in the wheat roots 3.01. The content of sulphur in the wheat and rape roots was nearly the same (1.62-1.96 and 1.59-2.04 mg/kg) and the rape stems had 27 % more sulphur than the wheat straw. Increasing the rape area in the crop rotation the sulphur content in the rape seeds increased significantly, in the roots it fluctuated in the error limits and in the stems it decreased.

Key words: spring and winter rape, crop rotation, total and mobile sulphur, humus, nitrogen.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 104-125

UDK 631.482.1:631.417

POTVYNIO ATNEŠTŲ BIOGENINIŲ ELEMENTŲ LOKALIZACIJA IR JŲ TARPUSAVIO RYŠYS NEMUNO ŽEMUPIO SALPOS DIRVOŽEMIUOSE

Vytautas GIPIŠKIS

Lietuvos žemdirbystės instituto Nemuno pievų sektorius

Šilutės rajonas

El. paštas: jonasgut@lzi.lt

Santrauka

Nemuno žemaslėnyje tipingose 52 000 ha ploto vietose, pagal dirvožemių klasifikaciją, paimtas 61 dirvožemio bandinys. Nustatyta dirvožemio rūgštumas, tūrio masė, organinės medžiagos, judriųjų Ca, Mg, P ir K kiekiai. Duomenys pateikti mg/kg, kai tūrio masė didesnė už vienetą, ir mg/1000 cm³, kai tūrio masė mažesnė už vienetą. Deltos dirvožemiuose organinių medžiagų yra nuo 1 % iki 84 %.

Deltos upėms šakojantis salpa platėja, atšakų vandeningumas ir potvynio tėkmių intensyvumas mažėja, mažiau nusėda aliuvio. Taip pat platėja ir priežemyninė zona. Jos dirvožemiuose biogenų yra 2,1-4,4 karto mažiau, negu tėkmių zonoje. Dirvožemyje esančių cheminių elementų kiekis priklauso ir nuo upės vandens mineralizacijos laipsnio. Biogenai lokalizuojasi pagal upes, potvynio tėkmių trasose. Dirvožemio granuliometrinei sudėčiai sunkėjant, tėkmių zonoje biogenų daugėja, o priežemyninėje, išskyrus kalcį, mažėja. Tolstant nuo vagos (didėjant organinės medžiagos procentui) kalcio santykinai daugėja, o magnio, kalio ir fosforo mažėja. Gausėjant organinių medžiagų, didėja dirvožemio rūgštumas. Turtingiausias biogeninių elementų yra iki 2-3 cm sluoksnis – gilėjant jų mažėja. Judriojo kalio diferenciacija buvo ryškesnė už fosforo.

Reikšminiai žodžiai: delta, aliuviniai dirvožemiai, organinė medžiaga, granuliometrinė sudėtis, biogeninės medžiagos.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 104-125

UDK 631.482.1:631.417

DISTRIBUTION OF ACTIVE Ca, Mg, P₂O₅, K₂O AND DEPENDENCE UPON ORGANIC MATTER OF THE SOIL WITHIN THE NEMUNAS RIVER DELTA

V. Gipiškis

Summary

61 soil samples were taken in typical sites of the Nemunas river delta in the area of 52.000 ha according to soil classification. We determined the acidity / reaction of the soil, the composition of organic matter, mass of volume, content of active Ca, Mg, K₂O₅. The data of nutritious mater in the article are provided as mg/kg, if mass of volume is higher than one, and mg/1000 cm³, if mass of volume is less than one. The quantity of organic matter in the flood land is fluctuating between 1 % and 84 %.

The quantity of alluvium settling down decreases when the flow of the flood becomes less intensive, when the delta becomes wider and the river is dividing into bigger quantity of the streams. Down to the delta the zone of stagnant water becomes wider too. The nutritiousness of the soil in this zone is 2.1-4.4 times lower than in the zone of flood stream. Depending on higher content of clay substance in the soil, the nutritiousness of the soil in the zone of flood stream becomes higher or on the contrary, is less in the zone of stagnant water, except of Ca. Moving away from the river bed, the quantity of organic substance is increasing. At the same time the amount of Ca is increasing, and on the contrary the amount of Mg, K₂O₅ is decreasing. The highest nutritiousness of the soil is in the layer of 0-2.5 cm from the surface and decreasing with deepness.

Key words: delta, flood land, alluvium, organic matter, granulometric structure.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 126-146

UDK 633.2.032(252):631.416

BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ APYKAITA UŽLIEJAMUOSE NEMUNO ŽEMUPIO DIRVOŽEMIUOSE

Kazimieras KATUTIS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Šilutės rajonas

El. paštas: pievos@Silute.omnitel.net

Santrauka

Straipsnyje pateikti ilgamečių Nemuno deltos potvynio nešmenų kiekio, augalijos biologinio našumo, pagrindinių biogeninių elementų sunaudojimo bei jų apykaitos 1987-1997 m. tyrimų duomenys. Nemuno žemupyje įvertintas biogeninių elementų apykaitos intensyvumas bei jų balanso ypatumai užliejimo sąlygomis.

Tyrimų metu stebėtas pievų derlingumas, pievų žolės cheminė sudėtis, potvynio nešmenyse, dirvožemyje ir vandenyje esantis N, P, K, Ca ir Mg jonų kiekis bei jų dinamika dėl užliejimo, apskaičiuotas jų balansas.

Daugiausia biogeninių elementų į užliejamą slėnį patenka su nusėdusiais potvynio nešmenimis, daugiau jų nusėda vidurinėje ir viršutinėje, o mažiau apatinėje slėnio dalyse.

Potvynio metu iš užlieto vandens dirvožemis absorbavo 4-25 kartus mažiau biogeninių elementų nei jų nusėdo su potvynio nešmenimis. Biogeninių elementų iš potvynio vandens absorbavo daugiau žemutinėje nei vidurinėje ar viršutinėje slėnio dalyse.

Biogeninių elementų iš slėnio dirvožemių daugiausia paimama su pievų derliumi. Jų daugiau paimama iš dirvožemio viršutinės ir vidurinės, o mažiau – iš apatinės slėnio dalių.

Potvynio metu su augalų liekanomis paimamas biogeninių elementų kiekis, palyginus su kiekiu, paimamu su derliumi, sudaro tik 6-17 % priklausomai nuo biogeninio elemento.

Biogeninių elementų balansui įtakos turėjo elementų judrumas dirvožemyje. Tirtų elementų balansai pagal absoliutų kiekį sudarė tokią eilę: Ca > Mg > K >P > N.

Biogeninių elementų balansui Nemuno žemupyje apskaičiuoti pateikta empirinė formulė [1].

Reikšminiai žodžiai: užliejimas, biogeniniai elementai, balansas.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 126-146

UDK 633.2.032(252):631.416

FLOW OF BIOGENIC MATTER IN THE FLOODLAND OF THE LOWER NEMUNAS

K. Katutis

Summary

In 1987-1997 at the Nemunas Sector of the Lithuanian Institute of Agriculture experiments were conducted with the purpose to determine the efficiency of flood water concentration on the yield of flood meadows and biogenic matter, soil agrochemical properties and flow of biogenic matter in flood soils. Tests were carried out on various types of soils in the Lower Nemunas in the natural conditions.

With that end in view the Nemunas flood-lands were relatively divided into four sites: 1. The upper site (self-flowing) – meadows of the river Jūra valley (in the table marked by a symbol Jūra). 2. The middle site – during the flood the Nemunas clows out into meadows for the first time and returns to its channel (Mikytai-Plaškiai). 3.The lower site – the Nemunas floods the meadows for the second time (Sausgalviai-Skirvytė). 4. The meadows of the rivers Minija and Tenenys valleys (Minija).

Formation of alluvial soils was dependent on the regimes of flood hydrodynamics in these areas. After spring floods more suspended sediments in the soil cover was established in the meadows of the summer polders in the central area of the Lower Nemunas, as compared with the upper and lower areas.

The balance of biogenic matter was negative, except phosphorus and calcium and magnesium. A significant relationship between the balance of biogenic matter and location in the Lower Nemunas was determined for potassium, calcium and magnesium, but less significant for nitrogen and phosphorus. The balance of biogenic matter in nature made up the following sequence: Ca > Mg > K > P > N.

Key words: flood water, grass yield, balance of biogenic matter.

II skyrius. ŽEMDIRBYSTĖ IR AUGALININKYSTĖ

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 147-158

UDK 633.63:631.51.022:631.43

PRIEŠSĖJINIO DIRVOS PURENIMO BŪDŲ ĮTAKA FIZIKINĖMS DIRVOS SAVYBĖMS IR CUKRINIŲ RUNKELIŲ SĖKLŲ SUDYGIMUI

Kęstutis ROMANECKAS, Regina ŽULIENĖ, Regina ROMANECKIENĖ

Lietuvos žemės ūkio universitetas

Akademija, Kauno rajonas

El. paštas: Rkestas@nora.lzua.lt

Santrauka

LŽŪU bandymų stotyje lengvo priemolio dirvoje 1995-1998 m. buvo tiriama priešsėjinio dirvos purenimo būdų (purenta sudėtiniais purentuvais FK-305 ir RAU-300, įprastu purentuvu KPS-400) įtaka dirvožemio fizikinėms savybėms bei cukrinių runkelių sėklų sudygimui. Geriausiai sėklos guoliavietę paruošė vertikalių rotorių purentuvas FK-305. Šiuo purentuvu dirva buvo įdirbta 3,9 cm gyliu, supurentame sluoksnyje buvo mažiausiai smulkesnių nei 10 mm dirvos agregatų (62,5 proc.) ir grumstų (0,8 proc.) bei daugiausiai 10-25 mm skersmens grumstelių. Tai lėmė geresnį cukrinių runkelių sėklų sudygimą. Geriausiai dygo ‘Freja’ ir ‘Univers’ cukrinių runkelių sėklos – 62,1 ir 61,9 procento.

Reikšminiai žodžiai: cukriniai runkeliai, priešsėjinis dirvos purenimas, dirvos fizikinės savybės, sėklų sudygimas.

Chapter 2. AGRICULTURE AND CROP PRODUCTION

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 147-158

UDK 633.63:631.51.022:631.43

THE INFLUENCE OF DIFFERENT PRESOWING SOIL TILLAGE METHODS ON AGROPHYSICAL SOIL PROPERTIES AND ON SUGAR BEET SEED FIELD GERMINATION

K. Romaneckas, R. Žulienė, R. Romaneckienė

Summary

Over the period of 1995-1998 at the Experimental Station of the Lithuanian University of Agriculture we investigated the influence of different soil mellowing methods (the soil was cultivated by cultivators FK-305, RAU-300 and KPS-400) on agrophysical soil properties and on sugar beet seed field germination. The cultivator of vertical rotors FK-305 prepared the best seedbed and the germination of sugar beet seed was better. The best germination of sugar beet seeds was by demonstrated varieties ‘Freja’ and ‘Univers’.

Key words: sugar beet, presowing soil mellowing, agrophysical soil properties, seed germination.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 159-171

UDK 633.13:632.954:632.51

HERBICIDO RAUNDAPO ĮTAKA AVIŽŲ BRENDIMUI IR PIKTŽOLĖTUMUI VAKARŲ LIETUVOS KALVOTO RELJEFO DIRVOSE

Irena KINDERIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stotis

Kaltinėnai, Šilalės rajonas

El. paštas: kaltbs@lzi.lt

Santrauka

1995-1997 metais LŽI Kaltinėnų bandymų stotyje kalvoto reljefo dirvose tirta herbicido raundapo vartojimo laiko ir normų įtaka avižų brandos paankstinimui ir piktžolėtumui.

Raundapu 2, 3 ir 4 l/ha purkšta prieš avižų derliaus nuėmimą grūdų drėgmei esant 30 % ir derlių nuėmus avižienose. Jo veikimas prieš derliaus nuėmimą palygintas su reglono 3,5 l/ha ir glifoso 3,0 l/ha veikimu.

Nustatyta, kad raundapas piktžolėms buvo veiksmingesnis avižienose dėl geresnio kontakto su augalais ir didesnės dirvos drėgmės. Avižienose, kuriose gausu daugiamečių vienaskilčių piktžolių, efektyvesnės buvo 3 ir 4 l/ha raundapo normos – jų sumažėjo 77,1-81,8 %.

Avižų grūdų derliui raundapas ir kiti preparatai įtakos neturėjo. Avižų grūdų drėgmė derliaus nuėmimo metu nuo raundapo normų sumažėjo 0,7-0,9 %, o nuo reglono ir glifoso – 1,1 %. Raundapas nesumažino sėklų daigumo ir gyvybingumo.

Reikšminiai žodžiai: avižos, raundapas, piktžolės, grūdų drėgmė.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 159-171

UDK 633.13:632.954:632.51

THE INFLUENCE OF ROUNDUP APPLICATION ON OATS MATURITY AND WEEDINES ON THE SOILS OF HILLY RELIEF

I. Kinderienė

Summary

The field experiments were carried out at the Kaltinėnai Research Station of the Lithuanian Institute of Agriculture during the period 1995-1997. The goal of this research was to determine the most suitable rates and time of application of the herbicide Roundup for oat maturity acceleration and for weed control.

The herbicide Roundup (2, 3 and 4 l/ha) was used before the crop harvesting at a grain moisture content of 30 %, and after harvesting when the couch grass had regrew. Reglon and Glyfos 3.0 l/ha were used for comparison of their action with Roundup.

Data revealed that the effect of Roundup was better when it had been used after the crop harvesting as compared with the treatment when it had been applied before the crop harvesting. This is explained by a better contact of this herbicide with weed leaf area. The best rate of herbicide Roundup for the control of perennial monocotyledonous weeds was 3-4 l/ha. The number of weeds reduced by 77.1-81.8 %, respectively.

Moisture content in the grain decreased by 0.7-0.9 % at the rates of Roundup and by 1.1 % due to the application of Reglon and Glyfos. The herbicides investigated had no negative influence on sprouting and germinating ability of the grain and on the yield as well.

Key words: oats, Roundup, weeds, moisture, seeds.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 172-184

UDK 632.954:633.12

HERBICIDO BUTIZANO 400 NAUDOJIMAS GRIKIUOSE

Antanas ŠALNA, Irena KAVOLIŪNAITĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė, Vilnius

El. paštas: vokefil@takas.lt

Santrauka

1995-1997 metais LŽI Vokės filiale velėniniame jauriniame silpnai nujaurėjusiame priesmėlyje, kuriame humuso yra 1,8-1,9 %, pH – 5,6-5,8, tirta herbicido butizano 400 normos ir purškimo laikas grikių ‘Astra’ pasėliuose. Naudota 1,5, 2,0 ir 2,5 l/ha prieš grikių sudygimą ir išaugus pirmajam tikrajam lapeliui.

Nustatyta, kad butizanas 400, išpurkštas prieš grikių sudygimą, žymiai daugiau išnaikino piktžolių, negu purškiant vėliau, kai grikiai ir piktžolės sudygo. Išpurškus 1,5, 2,0 ir 2,5 l/ha butizano 400 prieš grikių sudygimą, bendras piktžolių skaičius po mėnesio sumažėjo atitinkamai 78, 80 ir 85 %. Jautriausios buvo baltosios balandos (Chenopodium album L.), trikertės žvaginės (Capsella bursa pastoris (L.) Medik.), bekvapiai šunramuniai (Tripleurospermum inodorum (L.) Sch. Bip.), dirvinės veronikos (Veronica arvensis L.), šelmeninės kreisvės (Crepis tectorum L.), dirviniai kežiai (Spergula arvensis L.), paprastosios rietmenės (Echinochloa crus galli (L.) P.Beauv.) ir vienametės miglės (Poa annua L.).

Šio herbicido veikimas ilgalaikis, nes iki derliaus nuėmimo tuose laukeliuose piktžolių sunyko dar daugiau – atitinkamai 85, 86 ir 92 %; jų orasausė masė sumažėjo net 90, 91 ir 94 %; grikių grūdų derlius padidėjo 56,5, 58,3 ir 46,3 %.

Butizano 400 vartojimo laikas, grikiams išauginus pirmą tikrąjį lapelį, buvo mažiau tinkamas. Išpurškus herbicidą tomis pat normomis, po 1 mėn. piktžolėtumas sumažėjo tik 36, 42 ir 47 %, prieš derliaus nuėmimą – 35, 36 ir 44 %, piktžolių orasausė masė – 47, 50 ir 62 %. Grikių grūdų derliaus priedas irgi mažesnis – 23,1, 18,5 ir 21,3 %.

Nuo piktžolių labiausiai apsimokėjo purkšti butizanu 400 1,5 l/ha prieš grikių sudygimą.

Reikšminiai žodžiai: grikiai, herbicidai, piktžolės, derlius.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 172-184

UDK 632.954:633.12

RATES AND TIME OF BUTISAN 400 APPLICATION in buckwheat

A. Šalna, I. Kavoliūnaitė

Summary

The influence of different rates and time of Butisan 400 application in buckwheat were investigated at the LIA Vokė Branch in 1995-1997.

1.5, 2.0 and 2.5 l/ha rates of Butisan 400 were applied pre-emergence at the stage of full first leaf of buckwheat.

The data of investigations showed, that pre-emergence application of Butisan 400 was more effective than its application at the stage of full first leaf. In this case Butisan 400 decreased the number of weeds by 85, 86 and 92 % and increased the yield of grains by 56.5, 58.3 and 46.3 % respectively.

The influence of Butisan 400 application at the stage of full first leaf in buckwheat was considerable lower. The yield of grains increased by 23.1, 18.5 and 21.3 % and the number of weeds decreased by 35, 35 and 44 % respectively.

For weed control in buckwheat we recomend pre-emergence application of Butisan 400 at a rate of 1.5 l/ha.

Key words: buckwheat, herbicide, weeds, yield.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 185-193

UDK 633.853.494«324»631.526.32:631.559

ŽIEMINIŲ RAPSŲ VEISLIŲ VYSTYMOSI IR PRODUKTYVUMO YPATUMAI

Robertas MONTVILAS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: virgis@lzi.lt

Santrauka

1994-1998 metais Lietuvos žemdirbystės institute, Dotnuvoje, silpnai pajaurėjusiame velėniniame glėjiškame lengvo priemolio dirvožemyje, kurio pH_KCL 5,7-7,1, judriųjų P₂O₅ ir K₂O 108-162 ir 148-213 mg/kg dirvožemio, atlikti tyrimai. Jų tikslas – įvertinti žieminių rapsų (Brassica napus L. ssp. oleifera biennis Metzg.) naujų veislių augimo ir vystymosi ypatumus Vidurio Lietuvos sąlygomis. Bandymuose buvo tirtos 00 tipo ‘Accord’ (standartas), ‘Apex’, ‘Casino’, ‘Valesca’ ir ‘Kazimir’ žieminių rapsų veislės. Vidutiniais 3 metų duomenimis, didžiausią – 3,06 t/ha sėklų derlių subrandino ‘Apex’ veislės žieminiai rapsai. Šios veislės augalai užmezgė 7,1-30,4 % ankštarų daugiau ir buvo 7,6-36 % produktyvesni, nei ‘Accord’, ‘Casino’, ‘Valesca’ ir ‘Kazimir’ veislių žieminiai rapsai. Geriausiai (93,5 %), arba 12,1 % geriau už standartą, žiemojo ‘Valesca’ veislės žieminiai rapsai. Daugiausia – 44,4-44,8 % neapdorotų riebalų buvo rasta ‘Accord’, ‘Apex’ ir ‘Kazimir’ veislių žieminių rapsų sėklose. Tirtų veislių rapsų sėklose rastas 11,2-11,7 m mol/g gliukozinolatų kiekis neviršijo 20 m mol/g standarto (LST 1323:1993) ribos.

Reikšminiai žodžiai: žieminiai rapsai, veislės, augalų vystymasis, žiemojimas, sėklų derlius, sėklų kokybė.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 185-193

UDK 633.853.494”324”631.526.32:631.559

DEVELOPMENT AND PRODUCTIVITY PECIULIARITIES OF THE WINTER RAPE VARIETES

R. Montvilas

Summary

Experiments were conducted over the period 1994-1998 at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva on a soddy weakly podzolized gleyic sandy loam soil containing pH_KCL 5.7-7.1, available P₂O₅ and K₂O 108-162 mg/kg and 148-213 mg/kg of soil respectively. The objective of this research was to estimate new double low winter rape growth and development peculiarities under weather and soil conditions of Central Lithuania. The double low winter rape cv. ‘Accord’ (standard), cv. ‘Apex’, cv. ‘Casino’, cv. ‘Valesca’ and cv. ‘Kazimir’ were investigated. According to averaged three years’ findings the highest rapeseed yield (3.06 t/ha) was produced by the winter rape cv. ‘Apex’. Plants of this variety had by 7.1-30.4 % more pods per plant and demonstrated by 7.6-36.0 % higher productivity per plant as compared with the winter rape cv. ‘Accord’, cv. ‘Casino’, cv. ‘Valesca’ and cv. ‘Kazimir’. The best overwinter survival (93.5 %) was demonstrated by the plants of the winter rape cv. ‘Valesca’. It was by 12.1 % higher as compared with the standar variety. The highest crude fat content was found in the seeds of winter rape cv.’Apex’, cv. ‘Accord’ and cv. ‘Kazimir’ – 44.4-44.8 %. Glucosinolate content found in the tested varietes was 11.2-11.7 m mol/g, and was lower than 20 m mol/g limiting amount according to the standard (LST 1323:1993).

Key words: winter rape, varietes, overwinter survival, seed yielding capability, seed quality.

III skyrius. AUGALŲ CHEMINĖ SUDĖTIS

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 194-209

UDK 633.16:631.526.32:631.559:581.19

VEISLĖS ĮTAKA VASARINIŲ MIEŽIŲ GRŪDŲ KOKYBĖS IR DERLINGUMO VARIACIJAI BEI ŠIŲ RODIKLIŲ TARPUSAVIO PRIKLAUSOMUMUI

Audronė MAŠAUSKIENĖ, Vanda PAPLAUSKIENĖ, Algė LEISTRUMAITĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: lzeminst@lzi.lt

Santrauka

1994-1998 metais Dotnuvoje ištirti vasarinių miežių selekcinės medžiagos grūdų kokybės rodikliai: žalių baltymų, krakmolo kiekiai, 1000 grūdų masė, natūrinis grūdų svoris bei derlingumas. Tirtose vasarinių miežių grupėse – standartinių veislių, kolekcijos veislių, kuriamų veislių ir linijų – grūdų derlingumo ir kokybės rodiklių kasmet variaciją sąlygojo meteorologinės sąlygos, agrotechnikos ir dirvožemio mikroįvairovė. Didžiausia variacija, išreikšta variacijos koeficientais, pasižymėjo grūdų derliaus duomenys: kolekcijos – 11,9-26,5 %, kuriamų veislių ir linijų – 7,0-12,7 %, standartinių veislių – 2,9-6,7 %. Miežių grūdų krakmolingumo ir natūrinio grūdų svorio duomenų variacija maža – 0,9-3,3 %, o variacijos skirtumai tarp kolekcijos ir kuriamų veislių bei linijų nedideli.

Žalių baltymų kiekis miežių grūduose esant šiltiems ir sausiems liepos mėnesio orams 1995 ir 1997 metais buvo atitinkamai 10,6-14,9 % ir 11,3-16,9 %, o 1998 metais, kai liepos mėnuo buvo vėsus ir lietingas – 9,6-13,6 %. Miežių grūdų baltymingumui ir derlingumui didesnės įtakos turėjo meteorologinės sąlygos, o ne genetinis veislės potencialas.

Vidutinio stiprumo, dažniausiai statistiškai patikima neigiama koreliacija sieja baltymų ir krakmolo kaupimo procesus vasarinių miežių grūduose. Dažniausiai neigiama, silpna arba vidutinė baltymų kiekio grūduose koreliacija su grūdų derliumi, 1000 grūdų mase ir natūriniu grūdų svoriu. Didėjant grūdų derliui, natūrinis grūdų svoris ir 1000 grūdų masė dažniausiai taip pat būna didesni.

Atskirose bandinių grupėse tų pačių rodiklių koreliacijos stiprumas nebuvo vienodas: 01 tikimybės lygį atitinkanti vidutinio stiprumo neigiama koreliacija kasmet pasireiškė tarp baltymų ir krakmolo kiekio kolekcijos ir kuriamų veislių bei linijų serijose, o vienos veislės ribose šios koreliacijos tikimybė buvo žymiai mažesnė; vienos veislės ribose 05 ir didesnės tikimybės lygio neigiama vidutinio stiprumo koreliacija buvo tarp grūdų baltymingumo ir natūrinio grūdų svorio.

Reikšminiai žodžiai: vasariniai miežiai, veislės, selekcinės linijos, grūdai, kokybė, derlingumas, variacija, koreliacija.

Chapter 3. CHEMICAL COMPOSITION OF PLANTS

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 194-209

UDK 633.16:631.526.32:631.559:581.19

THE EFFECT OF CULTIVAR ON THE VARIATION OF SPRING BARLEY GRAIN QUALITY AND YIELD, AND CORRELATION AMONG THESE INDICATORS

A. Mašauskienė, V. Paplauskienė, A. Leistrumaitė

Summary

In 1994-1998 quality indicators of spring barley breeding material such as crude protein, starch, thousand kernel weight, hectoliter weight, yield were investigated in Dotnuva. In the groups of samples of check varieties, collection, new varieties and breeding lines the variation of grain yield and grain quality depended on meteorological conditions, technological and soil micro diversity. Grain yield had the greatest variation coefficient collection varieties – 11.9-26.5 %, new varieties and breeding lines 7.0-12.7 %, check varieties 2.9-6.7 %. The variation of grain starch, and volume weight was small 0.9-3.3 %, and the differences between collection varieties and breeding lines in these variations were rather small.

The impact of meteorological conditions on the grain yield and protein content was of greater importance is compared with the influence of gene peculiarity.

Protein content in spring barley grain was different every year. The highest protein content was accumulated in 1995 and 1997, when the weather in July was warm and dry: 10.6-14.9 % and 11.3-16.9 % respectively, and lower when July was cool and rainy in 1998 – 9.6-13.6 %.

A medium negative correlation was established between the protein content and starch content. A strong correlation (LSD₀₅) was established in the group of check varieties ‘Roland’ and ‘Ūla’ negative between protein content and volume weight, and in the group of collection varieties, new varieties and breeding lines negative between protein and starch contents.

Key words: spring barley, cultivars, breeding lines, grain, quality, yield, variation, correlation.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 210-221

UDK 633.16«321»:631.526.32:581.19

VASARINIŲ MIEŽIŲ VEISLIŲ IR SELEKCINIŲ LINIJŲ GRŪDŲ SALYKLINIŲ SAVYBIŲ ĮVERTINIMAS

Vanda PAPLAUSKIENĖ, Audronė MAŠAUSKIENĖ, Algė LEISTRUMAITĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: lzeminst@lzi.lt

Santrauka

1995-1998 m. Dotnuvoje ištirti selekciniuose pasėliuose augintų miežių grūdų ir salyklo kokybės rodikliai. Iš kasmet tiriamų 45-49 miežių bandinių salykliniams miežiams keliamus grūdų kokybės reikalavimus atitiko pagal stambių grūdų išeigą – 52,4-95,6 %, pagal neapdorotų baltymų kiekį – 2,3-76,0 % bandinių. Grūdų kokybės variaciją sąlygojo meteorologinės sąlygos. Didesni baltymų kiekiai miežių grūduose sukaupti esant šiltiems ir sausiems orams. Padidintas baltymų kiekis miežių grūduose neigiamai įtakojo salyklo ekstraktingumą, koreliacijos koeficientas tarp minėtų rodiklių patikimas neigiamas, r = -0,30 ¸ -0,51. Tarp krakmolo kiekio grūduose ir salyklo ekstraktingumo koreliacija silpna, bet statistiškai patikima, r = 0,39-0,43. 1997 metais ryšys tarp šių rodiklių nenustatytas.

Vidutiniais tyrimų duomenimis, gerų salyklinių savybių buvo standartinės veislės ‘Auksiniai 3’ ir selekcinių linijų Nr.6121-2 ir Nr.6782-33 miežių grūdai.

Reikšminiai žodžiai: vasariniai miežiai, veislės, selekcinės linijos, salyklas, baltymai, krakmolas, stambių grūdų išeiga, ekstraktingumas, Kolbacho skaičius, misos spalva.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 210-221

UDK 633.16«321»:631.526.32:581.19

EVALUATION OF GRAIN AND MALT QUALITY OF SPRING BARLEY VARIETIES AND BREEDING LINES

V. Paplauskienė, A. Mašauskienė, A. Leistrumaitė

Summary

In 1995-1998 grain and malt quality indicators of spring barley varieties and breeding lines were investigated in Dotnuva. Out of the annually evaluated 45-49 samples of spring barley, the quality reguirements were met by: 52.4-95.6 % according to coarse grain output, 2.3-76.0 % according to crude protein content. The variation of grain and malt quality depended on meteorological conditions. The highest protein content was accumulated when the weather was warm and dry. The increase of protein content in spring barley grains negatively correlated with malt extract, coefficient of correlation between those indicators r = -0.30 ¸ -0.51. Starch content positively correlated with malt extract r = 0.39 - 0.43. In 1997 no connection between these indicators was established.

According to the average data of four years (1995-1998) ‘Auksiniai 3’ and breeding lines No.6121-2 and No.6782-33 were distiguished as having good malting qualities .

Key words: spring barley, variety, breeding line, malt, protein, starch, grain grading, extract content, Kolbah index, wort colour.

IV skyrius. ŽOLININKYSTĖ

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 222-238

UDK [633.321+633.24]:631.584.5

RAUDONŲJŲ DOBILŲ IR PAŠARINIŲ MOTIEJUKŲ VEISLIŲ BEI SĖKLOS SANTYKIO DERINIAI DVINARIUOSE MIŠINIUOSE

Vytautas ŽEMAITIS

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: jonasgut@lzi.lt

Regina GIPIŠKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: filialas.gargzdai@omnitel.net

Santrauka

1993-1999 m. Lietuvos žemdirbystės institute (našūs velėniniai glėjiški priemolio dirvožemiai) ir jo Vėžaičių filiale (mažiau našūs velėniniai jauriniai pakalkinti priemolio dirvožemiai) daryta po 3 bandymus. Juose po 2 ir 3 metus tirtas raudonųjų ankstyvųjų diploidinių dobilų ‘Liepsna’ ir tetraploidinių ‘Vyliai’ bei vėlyvųjų diploidinių ‘Arimaičiai’ gausumas ir derlingumas dvinariuose mišiniuose su pašariniais motiejukais ‘Gintaras II’ ir 2 savaitėmis vėlyvesniais ‘Vėlenis’. Dobilų ir motiejukų santykis mišiniuose - atitinkamai 80:20 ir 50:50, arba 12,0:2,4 kg ir 7,5: 6,0 kg/ha 100 % ūkinės vertės sėklos.

Vidutiniais duomenimis, našesniuose dirvožemiuose žolės sudygo žymiai tankiau ir pirmą žiemą dobilų išnyko mažiau, visų mišinių sausųjų medžiagų derlius pirmais naudojimo metais buvo vidutiniškai 2,8 t/ha, arba 29 % didesnis, jame buvo daugiau dobilų ir mažiau įvairiažolių. Tačiau svarbiausių rodiklių skirtumų tarp žolynų pobūdis abiejuose dirvožemiuose buvo panašus.

Per dvejus metus derlingiausi buvo gausiau išsilaikiusių dobilų ‘Vyliai’ ir ‘Arimaičiai’ mišiniai. Abiejose vietose jų 1 ha sausųjų medžiagų derlius buvo nuo 5 iki 16 % didesnis negu ‘Liepsna’ mišinių. Motiejukai ‘Vėlenis’, palyginti su ‘Gintaras II’, mažiau konkurencingi - su jais dobilų, ypač ‘Arimaičiai’, ir įvairiažolių derliuje buvo daugiau, o pačių motiejukų mažiau ir bendras sausųjų medžiagų derlius buvo mažesnis. Dobilų ‘Vyliai’ ir ‘Liepsna’ pašaras buvo maistingesnis negu ‘Arimaičiai’. Pastarųjų dobilų su motiejukais ‘Vėlenis’ geriau negu su ‘Gintaras II’ sutapo branda pjūties metu - pašaras buvo geresnis.

Komponentų sėklos santykis mišinyje labiau įtakojo motiejukų negu dobilų dalį derliuje, o derliaus dydį ir kokybę mažai keitė. Žieminių kviečių derlius, auginant juos po dvejų ar trejų naudojimo metų įvairių mišinių, skyrėsi nedaug. Dvejiems naudojimo metams geresniuose dirvožemiuose augintini dobilų ‘Vyliai’ ir ‘Arimaičiai’ mišiniai su motiejukais ‘Gintaras II’, prastesniuose - ‘Vyliai’ su ‘Gintaras II’, o dobilų ‘Arimaičiai’, siekiant geresnio pašaro - su motiejukais ‘Vėlenis’. Dobilų ‘Arimaičiai’ mišiniai naudotini pagal 1999 m. parengtą rekomendaciją /17/.

Reikšminiai žodžiai: raudonieji dobilai, pašariniai motiejukai, veislės, sėklos santykis, išsilaikymas, derlius, botaninė sudėtis.

Chapter 4. GRASSLAND HUSBANDRY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 222-238

UDK [633.321+633.24]:631.584.5

COMBINATIONS OF VARIOUS VARIETIES AND SEED RATIO OF RED CLOVER AND COMMON TIMOTHY IN BINARY MIXTURES

V. Žemaitis, R. Gipiškienė

Summary

Over the period 1993-1999 in the Vėžaičiai Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture field trials were carried out with the aim to comparing the persistence in the grassland and productivity of various red clover varieties. The early varieties ‘Liepsna’ and ‘Vyliai’ and the late variety ‘Arimaičiai’ were sown in mixtures with the common timothy varieties ‘Gintaras II’ and ‘Vėlenis’ at a ratio of 80 : 20 and 50 : 50.

It was established that on soddy podzolic light loam limed soils the red clover varieties ‘Vyliai’ and ‘Arimaičiai’ in mixture with common timothy abundantly persisted for two years of use. They produced a higher dry matter yield (by 16 and 18 %), amount of metabolisable energy (by 19 % and 15 %) and digestible protein (by 20 and 5 %), than the clover variety ‘Liepsna’.

Different seed ratio of red clover and common timothy had the same effect on the stand density of red clover and on botanical composition of clover-timothy mixture but had no essential impact on the yield of clover-timothy mixture.

The tetraploid red clover ‘Vyliai’ is best to sow in mixture with common timothy ‘Gintaras II’, late variety ‘Arimaičiai’ in mixture with timothy ‘Vėlenis’.

Key words: red clover, common timothy, combination, mixture, variety, seed ratio, persistence.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 239-251

UDK 633.2.033.004.69:631.559

SKIRTINGŲ ŽOLYNŲ ATSĖLIAVIMO ĮTAKA GANYKLŲ PRODUKTYVUMUI IR FITOCENOZIŲ KAITAI

Nijolė DAUGĖLIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Gargždų 29, Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: filialas@ gargzdai. omnitel.net

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami 1979-1998 metais vykdyto ilgalaikio stacionarinio bandymo duomenys. Bandyme buvo pasėti įvairūs ankštinių ir varpinių bei varpinių žolių mišiniai, kurie periodiškai kas penkeri metai persėti. Neatsėliuoti žolynai derėjo geriausiai: raudonųjų dobilų ir varpinių žolynas davė 4,89, baltųjų dobilų ir varpinių – 5,37, o varpinių, gausiai (N₂₄₀) tręšiant azotu, – 7,16 t/ha sausųjų medžiagų derlių. Atsėliavus du kartus, sausųjų medžiagų derlius mažėjo tokia eile: baltųjų dobilų ir varpinių – 1,37, varpinių – 1,79 ir raudonųjų dobilų ir varpinių – 2,41 t/ha. Didžiausią įtaką krituliai turėjo trečiojo ganymo sausųjų medžiagų derliui (h = 0,75). Ankštinių ir varpinių žolynuose derlingesnis buvo trečiasis, o varpinių - antrasis ganymas. Tikrieji eraičinai geriausiai plito neatsėliuojami. Pievinės miglės ir pašariniai motiejukai gerai augo ir vieną kartą atsėliuoti. Daugiametės svidrės ir pašariniai motiejukai, atsėliuojami du kartus, vyravo tiktai pirmaisiais ir antraisiais naudojimo metais.

Reikšminiai žodžiai: žolynai, atsėliavimas, derlius, botaninė sudėtis.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 239-251

UDK 633.2.033.004.69:631.559

EFFECT OF DIFFERENT SWARDS RE-SOWING ON THE PRODUCTIVITY OF PASTURES AND CHANGE OF PHYTOCENOSES

N. Daugėlienė

Summary

The article presents the results of a long-term experiment conducted over the period 1979-1998. In the experiment we sowed various legume-grass and grass-legume mixtures, which were periodically re-sowed (every five years). Non re-sown swards produced the highest yield: red clover - grass sward produced a dry matter yield of 4.89 t/ha, white clover-grass sward - 5.37 t/ha and grass sward heavily fertilised with nitrogen (N₂₄₀) - 7.16 t/ha. When the sward had been re-sowed twice the dry matter yield declined in the following order: white clover-legume - 1.37 t/ha, grass - 1.79 t/ha, red clover and grass - 2.41 t/ha. Precipitation had the greatest effect on the dry matter yield of the third grazing h = 0.75. In legume and grass more productive was third grazing, and in grass swards the second grazing. Meadow fescue spread best when it had not been re-sown. Smooth stalked meadow grass and common timothy grew well even when re-sown once. Perennial ryegrass and common timothy when re-sown twice were prevalent only in the first and second years of use.

Key words: pasture grass, re-sowing, yield, botanical composition.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 252-260

UDK 631.584.4:633.2.033.004.69

TARPINIAI AUGALAI PERSĖJAMOSE GANYKLOSE

Elvyra BUTKUVIENĖ

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas

El. paštas: filialas@gargzdai.omnitel.net

Santrauka

Kokie tarpiniai augalai labiausiai tinka persėjamose ganyklose, tirta 1991-1998 m. LŽI Vėžaičių filialo 6-8 metų ganykloje. Ganykla buvo persėjama be tarpinių augalų ir po tarpinių augalų: kaupiamųjų, javų ir žaliųjų pašarų. Tarpiniai augalai auginti vienerius metus.

Nustatyta, kad vidutiniškai per penkerius metus (dveji rengimo ir treji naudojimo metai) didžiausias derliaus priedas (1094 pašariniai vienetai) gautas, kai ganykla buvo persėjama po tarpinių augalų žaliam pašarui. Tačiau ganyklų persėjimas po žalių pašarų buvo nuostolingas. Kiek mažesnis (993 pašariniai vienetai) derliaus priedas buvo auginant tarpinius augalus bulves. Persėjus ganyklą po javų patikimo derliaus priedo negauta. Negauta patikimo priedo ir persėjant ganyklą be tarpinių augalų.

Ganyklas persėjus tiek po tarpinių augalų, tiek ir be jų, didėjo ankštinių žolių žolyne. Skirtingi tarpiniai augalai neturėjo žymesnės įtakos ankštinėms žolėms plisti. Po tarpinių augalų persėtos ganyklos žolynas buvo mažiau piktžolėtas, negu persėjus be jų.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad naudingiausia ganyklą persėti po tarpinių augalų bulvių. Ganyklų persėjimas po javų prilygsta ganyklų persėjimui be tarpinių augalų. Tarpinius augalus žaliam pašarui reiktų auginti tik būtiniausiu atveju, kai trūksta gyvuliams pašarų.

Reikšminiai žodžiai: sena ganykla, persėta ganykla, tarpiniai augalai, bulvės, javai, žali pašarai.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 252-260

UDK 631.584.4:633.2.033.004.69

CATCH CROPS IN RESOWN PASTURES

E. Butkuvienė

Summary

Trials were carried out in 1991-1998. The trials were arranged in the pasture of six to eight years of use with 35 to 75 % of grasses, about 5 to 20 % of legumes and 15 to 40 % of forbs.

The pasture was resown without catch crops or after catch crops: potatoes, cereal crops, green forages crops. The best results were obtained when the pasture was resown after catch crops potatoes. In this case the yield of dry matter was by 0.58 t/ha higher. The resowing of pasture after cereal crops was equal to resowing of pasture without catch crops. The resowing of pasture after green forage crops was unprofitable.

The resowing of pasture without catch crops or after catch crops increased the amount of grasses and decreased the amount of forbs.

Key words: nonresown pasture, resown pasture, catch crops, potatoes, cereal crops, green forage crops.

V skyrius. AUGALŲ SELEKCIJA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 261-266

UDK 633.491:631.527

BULVIŲ VEISLĖ ‘GODA’

Almantas RAŽUKAS, Juozas JUNDULAS

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė, Vilnius

El. paštas: vokefil@takas.lt

Santrauka

Bulvių veislė ‘Goda’ sukurta Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale. Veislės savininkas – LŽI Vokės filialas. Bulvių veislė ‘Goda’ registruota Valstybiniame augalų veislių tyrimo centre.

Veislė ankstyva, atspari bulviniams nematodams ir vėžiui, maistinės paskirties. Straipsnyje nurodomos ūkinės veislės savybės, pateikiamas jos kūrimo procesas, biologinė charakteristika.

Reikšminiai žodžiai: bulvės, bulvių selekcija, atsparumas ligoms.

Chapter 5. PLANT BREEDING

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 261-266

UDK 633.491:631.527

POTATO CULTIVAR ‘GODA’

A. Ražukas, J. Jundulas

Summary

The potato cultivar ‘Goda’ was bred at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture. A hybrid cross was done beetween perants ‘Franzi’ x ‘Ausonia’.

The cultivar ‘Goda’ is an early table potato. Tubers are round oval, skin is light yellow, flesh is yellow, with shallow eyes. Tubers have little reducing sugars, good taste. It is suitable for processing industry. Starch content – 17 %.

The cultivar is immune to potato cyst nematode Globodera rostochiensis Ro₁ patotype and wart Synchtrium endobioticum (Schilb.). Foliage as well as tubers have a good field resistance to late blight (Phytophtora infestans). The cultivar ‘Goda’ is slightly susceptible to virus infection, it has a high resistance to other fungal and bacterial diseases. Storage characteristics are good.

Key words: potatoes, potato breeding, resistance to diseases.

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 267-274

UDK [633.262+633.264+633.361]:631.527

BEGINKLIŲ DIRSUOLIŲ, NENDRINIŲ ERAIČINŲ, RAUDONŲJŲ ERAIČINŲ IR ESPARCETŲ SELEKCIJA

Gediminas ALMANTAS

Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas

Trakų Vokė, Vilnius

El. paštas: vokefil@takas.lt

Santrauka

Daugiamečių žolių – beginklių dirsuolių, nendrinių eraičinų ir raudonųjų eraičinų – selekcija LŽI Vokės filiale buvo vykdoma 1974-1997 m., esparcetų – 1957-1997 m. Per šį laikotarpį beginklių dirsuolių ištirti 1103, nendrinių eraičinų – 435, raudonųjų eraičinų – 452 ir esparcetų – 924 pavyzdžiai pagal svarbias biologines ir ūkiškai naudingas savybes. Sukurta beginklių dirsuolių veislės ‘Skalva’, ‘Barta’ ir ‘Galinda’, nendrinių eraičinų – ‘Sėlis’, ‘Jotvingis’ ir ‘Navas’, raudonųjų eraičinų – ‘Gojus’ bei sėjamųjų esparcetų – ‘Žilvinai’ ir ‘Meduviai’. 1997 m., nutraukus šių žolių selekciją, minėtos veislės bei vertingiausi selekciniai numeriai saugomi Nacionaliniame augalų genetinių išteklių koordinavimo centre.

Reikšminiai žodžiai: beginklės dirsuolės, nendriniai eraičinai, raudonieji eraičinai, esparcetai, selekcija, atranka, hibridizacija, veislės.

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 267-274

UDK [633.262+633.264+633.361]:631.527

BREEDING OF SMOOTH BROME GRASS, TALL FESCUE, RED FESCUE AND SAINFOIN

G. Almantas

Summary

Over the period 1974-1997 smooth brome grass, tall fescue, red fescue and over 1957-1997 sainfoin breeding was carried out at the Vokė Branch of the Lithuanian Institute of Agriculture. 1103 accessions of brome grass, 435 of tall fescue, 452 of red fescue and 924 ones of sainfoin were tested for the main biological and economic properties. The cultivars ‘Skalva’, ‘Barta’ and ‘Galinda’ of smooth brome grass, ‘Sėlis’, ‘Jotvingis’ and ‘Navas’ of tall fescue, ‘Gojus’ of red fescue also ‘Žilvinai’ and ‘Meduviai’ of sainfoin have been developed. In 1997 breeding of the above mentioned grasses was discontinued. These varieties and the best accessions have been placed in the Lithuanian Gene Bank.

Key words: smooth brome grass, tall fescue, red fescue, sainfoin, breeding, selection, hybridization, varieties.

VI skyrius. MIKROBIOLOGIJA

ISSN 1392-3196

Žemdirbystė. Mokslo darbai, 2001, 73, 275-284

UDK 631.461:631.51:631.582

DIRVOŽEMIO BIOLOGINIO AKTYVUMO KAITA ĮDIRBANT ŽEMĘ SUNKIUOJU KULTIVATORIUMI KČ-5,1

Aldona SVIRSKIENĖ

Lietuvos žemdirbystės institutas

Akademija, Dotnuvos sen., Kėdainių rajonas

El. paštas: inform_sk@lzi.lt

Santrauka

1989-1997 m. Lietuvos žemdirbystės institute, Dotnuvoje, sukultūrintame mažai piktžolėtame velėniniame glėjiškame pajaurėjusiame lengvame priemolyje, devynlaukėje sėjomainoje, dviejuose stacionariniuose lauko bandymuose tiriant pagrindinio žemės dirbimo minimalizavimą (rudeninį žemės arimą 22-25 cm gyliu pakeitus beverstuviniu purenimu kultivatoriumi KČ-5,1 (čizeliu) 20-22 cm gyliu kasmet, 1, 2, 3 ir 4 kartus) buvo atliekami ir dirvožemio mikrobiologiniai tyrimai. Nustatyta, kad, rudenį žemę įdirbus sunkiuoju kultivatoriumi KČ-5,1, armens bendras biologinis aktyvumas, vertinant mikroorganizmų paplitimą ir fermentų aktyvumą, nesumažėjo, bet 0-10 cm sluoksnyje dažnai ir padidėjo, ypač kai purenta kasmet ir 4 kartus sėjomainoje, o 10-20 cm sluoksnyje jis turėjo tendenciją mažėti, palyginus su arimu 22-25 cm gyliu. Armens biologinis aktyvumas, ypač su azoto režimu susijusių azotobakterių ir mineralinį azotą asimiliuojančių bakterijų paplitimas bei ureazės aktyvumas, taip pat mineralizacijos koeficientas buvo truputį didesni skustoje verstuviniu skutiku dirvoje, palyginus su skusta ir lėkščiuota dirva. Mikrobiologinių tyrimų duomenys leidžia spręsti apie cukrinių runkelių derliaus mažėjimo tendencijos, naudojant kultivatorių KČ-5,1, priežastis.

Reikšminiai žodžiai: dirvožemis, mikroorganizmai, fermentai, sėjomaina, arimas, purenimas.

Chapter 6. MICROBIOLOGY

ISSN 1392-3196

Agriculture. Scientific articles, 2001, 73, 275-284

UDK 631.461:631.51:631.582

EFFECT OF THE USE OF A HEAVY CULTIVATOR KČ-5.1 AT DIFFERENT FREQUENCY IN A CROP ROTATION ON THE BIOLOGICAL ACTIVITY OF SOIL

A. Svirskienė

Summary

Soil microbiological tests were carried out over the period 1989-1997 at the Lithuanian Institute of Agriculture in Dotnuva on a cultivated, soddy gleyic podzolized light loamy soil with a low weed incidence. Two long-term field experiments were set up with a view to ascertaining possibilities of minimisation of primary soil tillage by replacing autumn soil tillage at the 23-25 cm depth by mouldboardless loosening by a cultivator KČ-5.1 (chisel) at the 20-22 cm depth annualy, 1, 2, 3 and 4 times in a nine-course crop rotation. It was determined that when a heavy cultivator KČ-5.1 was used for autumn soil tillage, the total biological activity of the arable layer, in terms of occurrence of microorganisms and enzyme activity, did not decline, but in many cases increased in the 0-10 cm layer, especially when the soil was loosened annualy 4 times in a rotation, while in the 10-20 cm layer as tended to decline. Biological activity of the arable layer, especially the occurrence of azotobacters linked with the regime of nitrogen, and that of mineral nitrogen assimilating bacteria and the activity of urease, as well as mineralisation coefficient was slightly higher in the soil stubble-broken by a mouldboard stubble-breaker than in the stubble-broken and disked soil.

Key words: soil biological activity, occurrence of microorganisms, enzymic activity, soil ploughing, mouldboardless chisel loosening, crop rotation.